Svarbiausia valstybinės televizijos skelbiama žinia – V. Putinas įveikė tragišką skilimą Rusijos visuomenėje, stebuklingu būdu sutaikė sovietines vertybes su stačiatikių ir imperinėmis vertybėmis, išvedė šalį iš chaoso.
Toks dokumentinis filmas „Valaamas – žingsnis į dangų“, rodytas sausio 14 d. per televiziją „Rossija 1“.
Jos autorius, vedėjas Andrejus Kondrašovas neseniai buvo paskirtas kandidato būsimuose prezidento rinkimuose V. Putino rinkimų štabo atstovu spaudai.
Garsusis vienuolynas saloje Ladogos srityje, apsuptas gražios šiaurietiškos gamtos, ir neva labai mėgstamas V. Putino, dokumentiniame filme pavaizduotas tarsi veidrodis, atspindintis visos Rusijos likimą.
Komunistiniais laikais uždarytas ir ištuštėjęs Valaamas vėl klesti – nors taip ir nesakoma, bet galima nuspėti – palaikant prezidentui.
Vienuolyno atgimimas iš griuvėsių parodytas tarsi Rusijos atgimimo, vadovaujant V. Putinui, metafora.
„Valaamas mirė, kai didžioji Rusijos valstybė buvo sugriauta, o atgimė, kai mūsų šalis pakilo nuo kelių“, – sako vedėjas, fone rodant kadrus, kaip V. Putinas lankosi vienuolyne.
2016 m. įvykęs vizitas, filme atrodo kaip mistinis įvykis, apie kurį kalbama tokia kalba, kokia pasakojama apie šventųjų gyvenimus.
„Štai vieta, kur priplaukė valtis, iš kurios pasirodė V. Putinas“, – skelbia vedėjas, skambant dvasingai muzikai.
Vienuolyno vyresnysis vyskupas Pankratijus pasakoja, kaip pensininkė piligrimė, pamačiusi V. Putiną, pasitrynė akis, negalėdama patikėti, kad tai – ne haliucinacija, ne miražas“, o prezidentas tą pačią dieną pažadėjo suremontuoti miške pamatytą sugriautą celę.
Filmo kūrėjai netiesiogiai sako, kad Valaamo ir visos Rusijos atgimimas – Dievo valios apreiškimas, ir akivaizdu, kad prezidentas – jo įrankis.
Nuolat skamba Rusijos grįžimo prie tikėjimo po karingo ateizmo dešimtmečių tema. Vienu metu pats V. Putinas iš ekrano plėtoja žinomą idėją apie komunizmo ir krikščionybės giminingumą ir brėžia paralelę tarp Vladimiro Lenino mauzoliejaus ir šventųjų relikvijų garbinimo tradicijos.
Penkių serijų dokumentinis filmas tokiu pavadinimu, sukurtas praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį savo stalinistinėmis, didžiavalstybinėmis ir karinėmis, patriotinėmis pažiūromis garsėjusio 79 m. publicisto Aleksandro Prochanovo, televizijos „Rossija 24“ rodytas ilgų naujametinių švenčių metu, palyginus su „Valaamu“, mažiau pompastiškas, bet iš esmės išreiškia tas pačias idėjas.
Pagrindinės idėjos: didžioji valstybė – kiekvieno ruso švenčiausia gyvenimo prasmė, periodiškai ji žlunga, bet neišvengiamai atgimsta, po 1917 m. nacionalinės katastrofos ją atkūrė Stalinas, o po tokios pat praėjusio amžiau dešimto dešimtmečio katastrofos – V. Putinas. Beje, abiem atvejais neapsieita be įsikišimo iš aukščiau.
Anot A. Prochanovo, carinė imperija buvo Trečiąja Roma, Stalino „raudonoji imperija“ buvo ketvirtoji, o dabartinė Rusija turi tapti penktąja.
1917 m. revoliucijos (kuri, šiaip ar taip, buvo grandiozinis istorinis įvyks) 100-osios metinės oficialiai Rusijoje neminimos, o V. Putinas niekaip jo nekomentavo – veikiausiai nenorėjo įnešti susiskaldymo į savo elektoratą, kuriam priklauso ir kairieji, ir nacionalistai konservatoriai.
Rusija gyvena su senosios Rusios herbu, Peterburgo imperijos vėliava ir tarybiniu himnu, tiesa, su žodžiais apie Dievą, o ant Federalinės saugumo tarnybos herbo telpa ir caro erelis, ir bolševikų skydas ir kardas.
Nacionalinės vienybės ideologija priima visus didžiosios tėvynės ir stiprios valdžios šalininkus, jai svetimi tik liberalių vertybių šalininkai.
Pagrindiniam V. Putino oponentui šiame flange, protesto lyderiui ir kovotojui su korupcija Aleksejui Navalnui neleidžiama dalyvauti kovo rinkimuose, nors apklausos šiaip ar taip pranašauja pergalę V. Putinui.
Nepaisant nepasitenkinimo korupcija ir nedidėjančiu gyvenimo lygiu, nacionalinės didybės idėja ir toliau turi daug galios daugelio rusų protui.