„Gyvybiškai svarbu, kad šalys rastų inovatyvių būdų užtikrinti svarbiausių sveikatos paslaugų teikimą, nes pacientai ir toliau kovoja su kitomis ligomis net ir tada, kai šalį yra apėmusi COVID-19 epidemija“, – pirmadienį teigė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Remiantis apklausos rezultatais, 31 proc. visų šalių buvo priverstos riboti arba visiškai nutraukti ūmių širdies bei kraujagyslių ligų gydymą, 42 proc. valstybių mažino vėžiu sergančių pacientų gydymą, 49 proc. – diabetu sergančių pacientų gydymą ir daugiau nei pusė visų šalių kraujospūdžio problemų turintiems pacientams negalėjo skirti tiek dėmesio, kiek skiriama įprastomis sąlygomis.
63 proc. šalių buvo nutrauktos ir reabilitacinės programos, taip pat paveiktos valstybių vykdomos prevencijos programos, pavyzdžiui, patikros dėl krūties vėžio. COVID-19 protrūkio laikotarpiu kitų ligų gydymas labiausiai apleistas mažas pajamas gaunančiose valstybėse.
Vizitai pas gydytojus buvo atšaukiami dėl kelių pagrindinių priežasčių: pritrūkus darbuotojų, kitų specializacijų gydytojai prisijungė prie COVID-19 pacientus slaugančių grupių arba gyventojai negalėjo lankytis pas gydytojus dėl karantino.