Praėjusį mėnesį Rusijos iškelti reikalavimai išgąsdino NATO nepriklausančias Europos valstybes, tarp jų ir Švediją, kuri ėmė stiprinti ryšius su Šiaurės Atlanto gynybiniu aljansu, net jei šiuo metu neketina į jį įstoti.
Švedijos vyriausybė nuo tada suaktyvino diplomatinę veiklą, o ministrė pirmininkė Magdalena Andersson penktadienį surengė derybas su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį per spaudos konferenciją po pasitarimo sakė, kad Maskva tebetelkia pajėgas prie sienų su Ukraina.
„Pajėgų didinimas nesiliovė – jis tęsiasi. Vyksta laipsniškas stiprinimas, su dideliu kiekių pajėgų, dideliais pajėgumais“, – kalbėjo jis.
„Konflikto rizika reali. Rusijos agresyvūs veiksmai rimtai žlugdo saugumo tvarką Europoje“, – pridūrė Aljanso vadovas.
„Ačiū NATO generaliniam direktoriui už mūsų pokalbį apie tai, kaip svarbu laikytis Europos saugumo tvarkos ir gilinti Švedijos bei NATO partnerystę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė premjerė.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde taip pat susitiko su JAV prezidento Joe Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju Jonu Fineriu.
Tuo tarpu generolas Micaelis Bydenas dienraščiui „Dagens Nyheter“ penktadienį sakė: „Pasiūlymai dėl naujos saugumo tvarkos sugriaus mūsų saugumo politikos struktūros pagrindus“.
„Mes siekiame tapti stipresne gynybine galia visomis prasmėmis ir plėtoti visuotinę gynybą. Tačiau tai priklauso nuo išplėtoto tarptautinio bendradarbiavimo", – sakė kariuomenės vadas.
NATO užsienio reikalų ministrai penktadienį surengė neeilinę vaizdo konferenciją, siekdami suderinti savo požiūrį į Rusijos karinių pajėgų stiprinimą šalia Ukrainos ir Maskvos saugumo reikalavimus, prieš kitą savaitę vyksiančias lemiamas derybas.
Aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnai pirmadienį susitiks Ženevoje, Maskvai parengus reikalavimų Vašingtonui ir Vakarų kariniam aljansui sąrašą.
Po to, trečiadienį, įvyks Rusijos ir visų 30 NATO narių susitikimas – pirmas toks renginys nuo 2019 metų liepos mėnesio.
Kremlius nustebino JAV ir jų sąjungininkus praėjusių metų pabaigoje paskelbdamas dvi siūlomas sutartis, kuriose NATO raginama atsisakyti būsimos Ukrainos narystės ir atšaukti savo pajėgas, pernelyg priartėjusias prie Rusijos sienos.
Vakarai atmetė, pasak jų, Maskvos siekį diktuoti nepriklausomų partnerių ateitį ir pagrasino Rusijai „didžiuliais padariniais“, jei ji pradės naują įsiveržimą į Ukrainą.
Tačiau diplomatai teigė, kad tarp pačių Europos sąjungininkių tebėra esminių nesutarimų, kokio požiūrio NATO turėtų laikytis kitą savaitę vyksiančiose derybose su Rusija.
Kai kurios narės tvirtina, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas tam, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsitrauktų nuo Ukrainos ir kad Maskvos pasiūlymai turi būti iš karto atmesti.
Kitos teigė, kad susitikimas jau galėtų paspartinti derybų procesą ir yra klausimų, dėl kurių būtų galima diskutuoti.
„Rusija siūlo dialogą ir mes neturime to bijoti, net jei ne visi Rusijos pateikti pasiūlymai mums yra priimtini“, – ketvirtadienį sakė šaltinis Prancūzijos vyriausybėje. – Yra dalykų, apie kuriuos galime kalbėtis su Rusija, pavyzdžiui, stabilumo ir saugumo klausimais“.
Nerimaujančios Europos sąjungininkės taip pat siekia, kad JAV pateiktų aiškesnį vaizdą apie savo planą deryboms Ženevoje, ir nejaučia tikrumo, kad, nepaisant Vašingtono patikinimų, bus veikiama išvien.
ES pyksta, kad buvo palikta nuošalyje, o Briuselis perspėja, kad nebūtų sudarinėjami Šaltojo karo stiliaus susitarimai tarp JAV ir Rusijos. „Kad ir koks būtų sprendimas, Europa turi dalyvauti“, – penktadienį pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Macronas: dialogas su Rusija yra būtinas, siekiant užtikrinti Europos saugumą
Europos Sąjungos dialogas su Rusija yra būtinas ir šis procesas neturėtų būti suvokiamas kaip nuolaida Maskvai, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Esu įsitikinęs, kad ES reikia dialogo su Rusija. Pats dialogo faktas nereiškia, kad daromos nuolaidos“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.
Pasak E. Macrono, tokie kontaktai leistų „nustatyti, kokiais klausimais nesutariame, taip pat pažvelgti į ateitį“.
Jis priminė, kad Rusijai taikomos sankcijos, bet pabrėžė, jog „dialogas su Rusija yra būtinas“.
„Dėl tam tikrų istorinių ir geografinių priežasčių Rusija yra svarbi grandis Europos saugumo architektūroje, prie kurios dirbame“, – nurodė prancūzų lyderis.
Jis taip pat „pavyzdiniu“ pavadino JAV ir ES bendradarbiavimą formuojant politiką Maskvos atžvilgiu.
„Manau, kad JAV ir Rusijos dialogas tiek dėl Ukrainos, tiek dėl platesnio spektro klausimų yra geras dalykas. Ir šiuo atveju JAV ir europiečių veiksmų koordinavimas buvo pavyzdinis“, – pridūrė E. Macronas.
Pasak Eliziejaus rūmų šeimininko, jis asmeniškai su JAV prezidentu Joe Bidenu aptarinėjo pastarojo kontaktus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Prancūzijos URM vadovas: Rusija norėtų spręsti saugumo Europoje klausimus be europiečių
Rusija, palaikydama kontaktus su JAV, siekia spręsti saugumo problemas Europoje nedalyvaujant Europos šalims, penktadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.
„Taip, jie to norėtų, nes nėra itin geros nuomonės apie ES“, – ministras sakė kalbėdamas tiesioginiame radijo RMC eteryje ir atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą.
„Mes, savo ruožtu, sakome, kad Europos saugumo negali būti be pačių europiečių dalyvavimo“, – kalbėjo Prancūzijos ministras.
Kalbėdamas apie Rusijos pasiūlymus dėl saugumo užtikrinimo J.-Y. Le Drianas sakė, kad Maskva, jo nuomone, nori sugrąžinti sistemą, kurioje didelės šalys turi savo įtakos zonas.
„Mes nesutinkame su šia vizija, bet jei jau Rusija rodo esanti pasirengusi dialogui, tai nereikia jo atsisakyti“, – pridūrė jis.
