Nors M. Le Pen ir nepavyko nugalėti Emmanuelio Macrono pavasarį vykusiuose prezidento rinkimuose, tačiau nepaisant to Nacionalinis susivienijimas tapo rimta jėga po to, kai prieš 11 metų ji perėmė vadovavimą partijai iš savo tėvo Jeano-Marie Le Peno.
Pastangos atsikratyti antisemitinių ir ekstremistinių pažiūrų palikimo padėjo RN kandidatams laimėti 89 vietas Nacionalinėje Asamblėjoje, Prancūzijos parlamento žemuosiuose rūmuose, po E. Macrono perrinkimo prezidentu, o jo partija neteko absoliučios daugumos.
Atsistatydinusi iš RN pirmininkės pareigų, M. Le Pen susitelks ties RN frakcijos vadovavimu parlamente, kur ji turės stiprią platformą potencialiam ketvirtam bandymui tapti Prancūzijos prezidente 2027 m.
Šaltiniai partijoje sakė naujienų agentūrai AFP, kad vienintelis neapibrėžtumas yra ne tai, ar J. Bardella taps naujuoju pirmininku, bet kokia persvara jis nugalės savo varžovą Louisą Aliotą, buvusį M. Le Pen partnerį.
J. Bardella, kurį užaugino Italijoje gimusi motina, stengiasi kurti solidų įvaizdį dažniausiai vilkėdamas kostiumą. Be to, jo pasirodymai rinkimų debatuose šiais metais visiems padarė įspūdį.
Nepaisant to, RN vis tiek susiduria su praeities šešėliais. Šią savaitę M. Le Pen ir J. Bardella, kuris laikinai eina partijos pirmininko pareigas, turėjo ginti vieną savo parlamentarą, kuris buvo laikinai nušalintas dėl kaltinimų rasistiniais pasisakymais prieš kolegą.
Gregoire’as de Fournas juodaodžiui parlamentarui, kritikavusiam valdžios veiksmus Viduržemio jūroje išgelbėtų migrantų atžvilgiu, sušuko „atgal į Afriką“.
Vėliau jis aiškino turėjęs omenyje migrantų valtį, o ne prancūzą parlamentarą, tačiau tai nesutrukdė vidaus reikalų ministrui Geraldui Darmaninui pareikšti, kad J. Bardella yra „kasdienio rasizmo“ bendrininkas.
Taip pat svarstoma, ką J. Bardella laimėtų pirmininkaudamas RN, turint omenyje, kad frakcijai parlamente vadovauja M. Le Pen ir ji tikriausiai bus partijos kandidatė į prezidentus 2027 m. Tačiau partijos lyderio pozicija gali tapti atspirties tašku tolimesnėje politiko karjeroje jei M. Le Pen kada nors pasitrauktų iš politinio gyvenimo.
Tuo metu L. Aliotas kaltina savo konkurentą J. Bardellą skatinant „baltųjų viršenybės pažiūrų grupuotes“, o tai, anot jo, nepriimtina jeigu RN nori įrodyti galinti suvienyti ir valdyti šalį. Spalio mėnesį L. Aliotas taip pat kritikavo kai kuriuos partijos narius dėl „ekstremistinės nostalgijos“.
2021 m. rugpjūtį J. Bardella taip pat kalbėjo apie „didžiojo pakeitimo“ sąmokslo teoriją, aiškinančią, kad elitas paslapčia siekia „islamizuoti“ Europą. M. Le Pen, nuo tokių pažiūrų atsiribojo.
