Anksčiau jau dukart teistas ir abu kartus išteisintas R. Haradinajus yra buvęs albanų partizanų, kovojusių už etninių albanų dominuojamo Kosovo nepriklausomybę nuo Serbijos, vadas.
R. Haradinajus buvo areštuotas šalia Šveicarijos ir Vokietijos sienų esančiame Bazelio-Miulūzo-Fribūro oro uoste, kai atskrido iš Kosovo sostinės Prištinos, sakė su tyrimu susiję šaltiniai.
Dabar Prancūzijos teisminės institucijos išnagrinės Serbijos prašymą jį išduoti, nurodė šaltiniai.
Kosovo teisingumo ministrė Dhurata Hoxha patvirtino, kad 48 metų R. Haradinajus buvo sulaikytas.
„Imsimės visų priemonių, kad R. Haradinajus kiek įmanoma greičiau būtų paleistas“, – sakė ministrė Prištinoje.
1998–1999 metų Kosovo karas buvo paskutinis karinis konfliktas, kilęs byrant buvusiai Jugoslavijai. Jo kulminacija tapo NATO bombardavimų kampanija, kuria siekta sustabdyti Slobodano Miloševičiaus režimo susidorojimą su nepriklausomybės siekiančiais albanais.
2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę, tačiau Belgradas jos iki šiol nepripažįsta.
R. Haradinajus karo metu buvo vienas iš Kosovo išvadavimo armijos (KIA) vadų. 2004-aisiais jis tapo premjeru, tačiau vos po trijų mėnesių atsistatydino, nes turėjo stoti prieš Tarptautinį tribunolą buvusiai Jugoslavijai dėl 37 kaltinimų karo nusikaltimais.
2008 metais R. Haradinajus buvo išteisintas. 2012-aisiais jis buvo dar kartą išteisintas per pakartotinį teismo procesą.
Tačiau Serbija nusprendė siekti naujo teismo proceso ir išdavė tarptautinį arešto orderį, pagal kurį R. Haradinajus 2015 metų birželį buvo trumpam sulaikytas Slovėnijoje.
Serbija tvirtina, kad albanų partizanų „Juodųjų erelių“ būrys, kuriam vadovavo R.Haradinajus, kankino ir nužudė dešimtis serbų civilių, kurių kūnai buvo aptikti šalia Radonjičiaus ežero Dečanų regione.
R.Haradinajus buvo dabartinio Kosovo prezidento Hashimo Thaci kovų bendražygis, tačiau vėliau tapo jo politiniu priešininku, nes, be kita ko, griežtai nepritarė jokiems mėginimams normalizuoti santykius tarp Prištinos ir Belgrado.