Gatves užtvindęs vanduo sutrikdė kasdienį gyvenimą, paliko šeimas be elektros, namų bei automobilių. Dėl potvynių kasdien stoja geležinkelių eismas. Kai kuriuose miestuose gyventojams padeda armija, stichija jau pasiglemžė ir žmonių gyvybių.
Didžiausiu per keletą dešimtmečių vadinamas potvynis siautėja jau keletą mėnesių, meteorologai išsigandę, kad dėl gausių kritulių jis greitai nesiliaus. Labiausiai per šį laikotarpį nukentėjo Temzės slėnio bei Somerseto apygardos gyventojai. D. Britanijoje paskelbtas visuotinis potvynių pavojus, tačiau didžiausia grėsmė vis dar kyla minėtoms apygardoms. Jose kasdien dirba keli tūkstančiai gelbėtojų, kylantis vanduo pumpuojamas iš patvinusių vietų ir pilamas į rezervuarus, tačiau atoslūgio greitai nesitikima.
Šiuo metu potvynius Anglijoje sukelia skirtingos priežastys. Ilgalaikio stipraus lietaus žemė nespėja sugerti, tad Temzės vanduo kyla ir kai kuriose vietose liejasi per kraštus, užtvindydamas gyvenamuosius rajonus. Stiprios audros Jungtinę Karalystę supančiose jūrose bei vandenyne sukelia didžiules bangas, kurios, duždamos į krantą, užlieja šalia įsikūrusius miestus. Visų šių reiškinių kombinacija neleidžia nuslūgti požeminiams vandenims, ir jie plauna gruntą, o vėliau dėl to atsiveria plyšiai, praryjantys automobilius, kelių atkarpas ir net namus. Meteorologų apskaičiavimu, ši žiema drėgniausia Anglijoje nuo 1910-ųjų, kai oficialiai pradėti žymėti per metus šalyje iškrintantys krituliai.
Du vaikus auginančios moters teigimu, jos šeima nukentėjo tik dėl nesiliaujančio lietaus – jų name sugadinta viršutinio aukšto siena, atsirado pelėsių. „Bandėme išsikviesti meistrus, tačiau, kol nesibaigs lietus, jie negalės nieko padaryti. Atsibodo tas lietus, su vaikais net į lauką negalime išeiti“, – skundėsi pašnekovė.
Gelbėtojai dirba paromis
Stipriai apsemto Chertsey miestelio gyventojas Paulius Viršulis, dirbantis priemiesčio taryboje, „Tiesai“ sakė padedantis potvynio aukoms: „Padedame žmonėms kovoti su vandeniu, vežiojame smėlio maišus, tualetus, pripučiamus čiužinius, rankšluosčius, šampūną, muilą, dantų šepetukus – viską, ko reikia. Neseniai prie mūsų prisidėjo ir armija“.
Potvyniai pagal savo pobūdį gali būti skirtingi, bet per pastarąsias aštuonias savaites Anglija patyrė visų rūšių potvynių. Vandens telkinių ir gruntinio vandens potvyniai kyla gana lėtai, tad jiems įmanoma pasiruošti iš anksto. Šalies meteorologai numatė galimas audras bei gausų lietų, tačiau gamtos šėlsmui iš anksto nesiruošta. Atsargos priemonių imtasi tik tada, kai pastebėta, kad sutriko šalies drenažų sistema ir dirvožemis nebesugeria vandens.
Karališkojo britų architektūros instituto mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet tiesioginio jūros potvynio grėsmė kyla 1,5 proc. šalies gyventojų, o upių potvynis gresia apie 7 proc. gyventojų. Statistiškai, tokie potvyniai kyla bent kartą per šimtmetį, nuo jų nukenčia apie 1,7 mln. gyvenamųjų namų bei apie 130 tūkst. komercinės paskirties pastatų. Vandens padarytos žalos atlyginimas, gyventojų gelbėjimas iš užlietų teritorijų bei pavojuje atsidūrusių vietovių saugojimas per metus Vyriausybei kainuoja apie 2,2 mlrd. svarų sterlingų, o prevencinėms priemonėms prieš įsišėlstant gamtai Vyriausybė skyrė mažiau nei milijardą.
P. Viršulio teigimu, potvynio užtvindytame Chertsey mieste nuo ryto iki vakaro zuja gelbėtojai su valtimis, tačiau jo paties namai dar nesugadinti: „Gelbėtojai sako, kad potvynis bus toks, koks buvo 1947 metais. Čia ne tik namai apsemti – visos gatvės kaip upė. Mano brolis su šeima turėjo palikti savo namus ir apsistoti kitur. Girdėjau kalbant, kad kažkur įgriuvo namas, nes vanduo išplovė po juo gruntą, pats ten dar nebuvau. Smėlio maišus vežame net į neapsemtas vietas, padedame ruoštis blogiausiam variantui“.
Pasekmes pajus visi
Meteorologų teigimu, klimato kaita dabartiniam potvyniui turi didžiulės įtakos. Pagal esamas prognozes, visuotinio atšilimo poveikis ilgainiui tik stiprės. Klimato kaitos komitetas pranešime spaudai įspėjo Vyriausybę ir gyventojus atidžiau ruoštis ir prisitaikyti prie klimato atšilimo. Pastarąją žiemą iškrito itin mažai sniego, šaltis taip pat negąsdino, tad buvo galima tikėtis gausaus lietaus.
Meteorologijos biuro profesorius Adamas Scaife‘as žiniasklaidai sakė įspėjęs Vyriausybę apie galimus potvynius, tačiau tinkamų veiksmų nebuvo imtasi. „Dėl šiltnamio efekto oras vis labiau šyla, tad tikėtina, kad susikaupia daugiau vandens. Neiškritus sniegui buvo galima tikėtis nesibaigiančių audrų ir potvynių. Manome, kad kritulių ateinančiais metais tik daugės,“ – įsitikinęs profesorius.
Gamtosaugininkai įspėjo, kad dar viena nemaloni potvynių pasekmė gali būti žiurkių invazija. Gausus vandens kiekis, patenkantis į miestų nuotekų sistemą, išplauna lauk ne tik nešvarų vandenį bei kanalizacijos turinį – jis išveja iš įprastų buveinių ir kanalizacijos parazitus. Šie, netekę namų, ieško pastogės, tad per potvynius gana dažnai „apsistoja“ gyvenamuosiuose namuose bei tuščiuose pastatuose. Gamtininkai gyventojams siūlo nesijaudinti, mat vandeniui nuslūgus gyvūnai dažniausiai grįžta į savo įprastas vietas.
Kol kas meteorologai negali pasakyti, ar potvyniai tęsis dar ilgai. Pasibaigus gausiam lietui vanduo greitai nesusigers į žemę, kai kuriuose rajonuose gali prireikti mėnesio ar net daugiau. 2003-iaisiais ir 2007-aisiais potvynių nusiaubtos Anglijos gyventojai į savo namus po užtvindymo galėjo grįžti tik po kelių mėnesių. Šiemet Vyriausybė prižadėjo, kad gyvenamųjų namų atstatymui bus skiriamas didžiausias dėmesys ir bus daroma viskas, kad gyventojai iš laikinų prieglobsčių galėtų grįžti atgal.
Skirs finansinę paramą
D. Britanijos Vyriausybė žiniasklaidoje teigė ėmusis visų reikiamų veiksmų, kad padėtų potvynių aukoms. Į nukentėjusius regionus išsiųsti armijos pareigūnai, gyventojams suteikiama būtinoji pagalba, bandoma apsaugoti dar nepažeistus pastatus. Ministras pirmininkas Davidas Cameronas pats lankosi visuose užtvindytuose regionuose, bendrauja su gelbėtojais, aplinkosaugos darbuotojais, nukentėjusiaisiais bei savivaldybių ir tarybų atstovais. Premjeras žiniasklaidai teigė norintis savo akimis įsitikinti, kiek žalos padarė gamtos stichija, ir pabandyti įvertinti finansinius nuostolius.
Per pastarąsias savaites D. Cameronas paskelbė pagalbos planą, kurį įgyvendinti pradės nuslūgus potvyniams. „Pagalbos priemonių paketu“ pavadintas planas skirtas visiems be išimties vienaip ar kitaip nukentėjusiems nuo vandens. Pirmiausia premjeras pasižadėjo skirti po 5 tūkst. svarų remonto ir atnaujinimo išmokų individualiems namams bei įmonėms. Ši vienkartinė pašalpa bus skiriama kartu su draudimo įmonių išmokomis.
Nuo potvynių nukentėję verslininkai galės pretenduoti į „Verslo paramos schemos“ išteklius. Politikai šioms kompensacijoms skirs iki 10 mln. svarų sterlingų. Taip pat nukentėjusių įmonių verslininkai bus atleisti nuo 3 mėnesio verslo rodiklių skelbimo ir gaus 3 papildomus mėnesius mokesčiams sumokėti.
Nukentėjusiems ūkininkams D. Cameronas pranešė, kad bus skirta 10 mln. svarų sterlingų, taip pat bus padedama jiems kuo greičiau nusausinti laukus ir grįžti prie darbų. Vyriausybė projekte paskyrė lėšų ir apgadintiems keliams bei geležinkeliui sutvarkyti.
Taip pat politikai derasi su draudimo kompanijomis, kad dėl potvynių nukentėjusiems privatiems asmenims išmokos būtų sumokėtos per pirmąjį mėnesį.