Seserys Mariam Bawardy ir Marie Alphonsine Ghattas buvo tarp keturių vienuolių, kurios sekmadienį per mišias Šv.Petro aikštėje buvo paskelbtos šventosiomis.
Pirmų šventųjų iš Šventosios Žemės – nuo pat ankstyvųjų krikščionybės metų – kanonizavimo ceremonijoje dalyvavo palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas (Mahmudas Abasas) ir maždaug 2 tūkst. maldininkų iš šio regiono, kurių kai kurie mojavo palestiniečių vėliavomis.
Bažnyčios pareigūnai šias naujas šventąsias vaizduoja kaip vilties ir padrąsinimo ženklą visiems krikščionims Artimuosiuose Rytuose – tokiu metu, kai smurtinis persekiojimas ir diskriminacija daug krikščionių privertė palikti regioną, kuriame gimė Kristus.
Savo homilijoje Pranciškus sakė, kad abi šios moterys – kaip ir naujai šventosiomis paskelbtos Jeanne Emilie de Villeneuve (Žana Emili de Vilenev) iš Prancūzijos, 19 amžiaus pirmoje pusėje įsteigusi Nekaltojo Prasidėjimo seserų kongregaciją, ir Nekaltojo Prasidėjimo Marija Kristina iš Italijos, įsteigusi Sakramentinio Jėzaus seserų oblačių bendruomenę, – yra vienybės ir meilės visiems pavyzdžiai.
„Jų šviesus pavyzdys meta iššūkį mums, mūsų, kaip krikščionių, gyvenime“, – sakė jis.
M.Bawardy buvo mistikė, gimusi 1843 metais Ibilino kaime dabartiniame Galilėjos regione Izraelio šiaurėje. Sakoma, kad jai buvo atsiradusios stigmos – kraujuojančios žaizdos, kaip Jėzaus Kristaus ant kryžiaus. Ji mirė 33 metų amžiaus Vakarų Kranto Betliejaus mieste, kur įsteigė karmeličių vienuolyną , gyvuojantį ir dabar.
1847 metais Jeruzalėje gimusi M.A.Ghattas atidarė mokyklas mergaitėms, kovojo su moterų neraštingumu ir padėjo įsteigti Rožinio seserų kongregaciją. Tas ordinas šiandien turi dešimtis centrų visuose Artimuosiuose Rytuose, nuo Egipto iki Sirijos. Tie centrai laiko vaikų darželius, namus pagyvenusiems žmonėms, medicinos klinikas ir svečių namus.
Pranciškus gyrė M.Bawardy už tai, kad ji tarnavo kaip „susitikimo ir draugystės su musulmonų pasauliu priemonė“, ir sakė, kad M.A.Ghattas „demonstruoja mums buvimo atsakingam vienam už kitą, tarnystės vienas kitam gyvenimo svarbą“.
Be palestiniečių delegacijos mišiose dalyvavo Izraelio delegacija, kuriai vadovavo jo ambasadorius Vatikane. Prancūzija, Italija ir Jordanija taip pat atsiuntė oficialias delegacijas.
Krikščionys sudaro mažiau nei 2 proc. Izraelio ir palestiniečių teritorijų – krikščionybės gimimo vietos – gyventojų. Nors čia krikščionys nepatyrė smurtinio persekiojimo, kuris smarkiai apkapojo krikščionių bendruomenes kitur tame regione, bėgant dešimtmečiams ši populiacija palaipsniui mažėjo – krikščionims bėgant nuo konflikto ar siekiant geresnių galimybių užsienyje.
Pranciškus reiškė susirūpinimą Artimųjų Rytų krikščionių padėtimi ir smerkė tai, kaip grupuotė „Islamo valstybė“ Sirijoje ir Irake smurtinėmis priemonėmis iš namų išvarė tūkstančius religinių mažumų atstovų.