Popiežius ir Rusija – pėdsakai veda į Havaną

Aprimus šurmuliui, kurį buvo sukėlęs popiežiaus Pranciškaus raginimas Ukrainai nesigėdyti iškelti baltą vėliavą, iš pontifiko lūpų netrukus ir vėl skriejo panaši žinia. Bet kodėl popiežius iki šiol nėra nė karto aiškiai įvardijęs ir pasmerkęs agresorės Rusijos? Šį sunkiai suprantamą nutylėjimą mėgina pasiaiškinti vokiečių autoriai, tarp jų ir teologai bei Vatikano žinovai. O kardinolas ragina popiežių pagalvoti, kaip jo pozicija atsilieps Ukrainos tikintiesiems.

Popiežiaus Pranciškaus užtarėjų Lietuvoje svarstymą, kad žodžiai apie Ukrainą jam spontaniškai išsprūdę interviu, paneigia autobiografinė popiežiaus knyga „Gyvenimas. Mano istorija Istorijoje“, pasirodžiusi praėjusį mėnesį. Jos gale rašoma ir apie karą Ukrainoje, bet agresorė Rusija ir vėl neįvardijama. Laikyti to atsitiktinumu neišeina, nes knygos bendraautoriaus, žurnalisto Fabio Marchese Ragonos liudijimu, popiežius „gerai apgalvojo kiekvieną kablelį“.

Nuo pat pirmos dienos, teigia popiežius knygoje, „šį karą Ukrainoje laikėme artimu, nes jis kilo Europoje, tačiau neturime pamiršti, kad ginkluoti konfliktai siaučia visame pasaulyje: Jemene, Sirijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pietų Sudane, Etiopijoje, ir tai tik keletas pavyzdžių“.