„Didžioji branduolinio potencialo dalis sutelkta Šiaurės laivyno povandeniniuose laivuose ir laivuose“, – rašoma ataskaitoje.
„Taktiniai branduoliniai ginklai – ypač didelė grėsmė“, – konstatavo Norvegijos žvalgyba.
Kaip rašoma norvegų žvalgybos ataskaitoje, Šaltojo karo metu (Sovietų sąjungos laikais) Rusijos Šiaurės laivyno laivai reguliariai išplaukdavo į jūrą ginkluoti branduoliniais ginklais, bet vėliau to ilgai nebuvo.
Rusija turi povandeninių laivų, antipalydovinių ginklų ir apskritai kibernetinių pajėgumų, kurie gali kelti grėsmę Norvegijai bei NATO, tačiau, kaip rašoma ataskaitoje, taktiniai branduoliniai ginklai gali kelti išskirtinai didžiulę grėsmę tam tikrais operaciniais scenarijais, į kuriuos gali patekti NATO valstybės.
Norvegijos žvalgyba pabrėžė – nevalia atmesti galimybės, kad lokalizuotas karas gali peraugti į platesnio masto karinį konfliktą, kuriame dalyvautų ir JAV, NATO bei Norvegija.
Norvegijos žvalgybos tarnybos vertinimu, Rusija išlaikys, modernizuos ir plėtos savo branduolinį arsenalą, bet ateinančiais metais nevertėtų tikėtis pokyčių Rusijos branduolinėje doktrinoje.
„Karas tapo katastrofa Rusijai“
Norvegijos žvalgybos tarnybos prognozuoja, kad Rusija artimiausiais metais taps „dar labiau autoritarinė ir militarizuota“, bei teigia, kad karas Ukrainoje Rusijai tapo „katastrofa“.
„Kelio atgal nėra“, – sakė Norvegijos žvalgybos tarnybos antrasis vadovas Larsas Nordrumas, pristatydamas metinį Norvegijos, NATO narės, turinčios bendrą sieną su Rusija, rizikos vertinimą.
„Rusijos valstybė bus dar labiau autoritarinė ir militarizuota“, – sakė jis, turėdamas omenyje tai, kaip propaganda naudojama manipuliuoti viešąja nuomone, ir glaudesnius Maskvos ryšius su kitais autoritariniais režimais.
„Rusijos interesai nebus suderinami su Vakarų interesais“, – sakė L. Nordrumas.
Kasmetiniame rizikos vertinime, pirmajame po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, kaip ir anksčiau, padaryta išvada, kad Rusija ir Kinija yra pagrindinės grėsmės Norvegijos saugumui bei interesams.
Karas tapo „katastrofa Rusijai“, sakė L. Nordrumas ir paminėjo Vakarų prekybos sankcijų poveikį, Maskvos tarptautinę izoliaciją bei „daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos karių, žuvusių ar sužeistų“ Ukrainoje.
Karas, pasak jo, padidino Norvegijos geopolitinę svarbą, be kita ko, ir dėl to, kad Norvegija tapo pagrindine dujų tiekėja Europos žemynui.
„Europos šalys daug metų bus priklausomos nuo Norvegijos energijos išteklių tiekimo“, – sakė L. Nordrumas.
Norvegijos vidaus žvalgybos tarnyba (PST), kuri taip pat prisidėjo rengiant vertinimą, mano, kad „Rusija bandys rinkti žvalgybinę informaciją apie daugumą Norvegijos naftos, dujų ir energetikos sektoriaus aspektų“ po to, kai praėjusiais metais atsirado „Rusijos ambicijos daryti spaudimą Europos energetikos saugumui“.
Bet tiesioginis Rusijos vykdomas Norvegijos energetikos infrastruktūros sabotažas 2023 metais „mažai tikėtinas“, teigia PST vadovė Beate Gangas.
„Sabotažo aktai galėtų tapti aktualesniu scenarijumi, jei padidėtų Rusijos noras eskaluoti konfliktą su NATO ir Vakarais“, – teigiama ataskaitoje.
Po praėjusiais metais Baltijos jūroje įvykdyto įtariamo „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių sabotažo Norvegija sustiprino saugumą aplink strateginius objektus, taip pat ir energetikos.
