Kelias pastarąsias savaites JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija aptarinėjo šį klausimą su Kyjivu, taip pat kreipėsi į kitas NATO, ES ir Didžiojo septyneto sąjungininkes.
[Derybų] idėja – sukurti „skėtį“ visoms šalims, pasirengusioms teikti Ukrainą pastovią karinę pagalbą, net jei detalės konkrečioms šalims skirsis. Šios pastangos yra dalis platesnių derybų tarp kelių Kyjivo palaikymo šalių grupių.
Oficialių asmenų Berlyne, Paryžiuje, Londone ir Briuselyje, kurie pageidavo likti anonimais, teigimu, Vakarų šalys nori pateikti savo planą NATO viršūnių susitikime, kuris vyks liepos 11–12 dienomis.
Aukšto rango NATO diplomatas pranešė žurnalistams, kad šiuo metu vyksta „karštligiškos derybos“ dėl to, kaip turi atrodyti šis planas.
Kitas NATO diplomatas teigė, kad galutinės detalės bus derinamos „paskutinę akimirką“ Londone, kur pirmadienį vyks JAV prezidento Joe Bideno ir Britanijos ministro pirmininko Rishi Sunako susitikimas.
„Iš esmės tai – garantijos Ukrainai, kad mes labai ilgai aprūpinsime jų ginkluotąsias pajėgas, juos finansuosime, konsultuosime ir mokysime, kad jie būtų pajėgūs ateityje sulaikyti bet kokią agresiją“, – teigė diplomatas.
Kaip rašo „The Guardian“, politiniu požiūriu tvirtai pripažįstama, kad Ukrainai turėtų būti leista kada nors tapti NATO nare, ir „dar kartą bus patvirtina, jog Ukraina taps NATO nare“, penktadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tačiau net ir toks paprastas įsipareigojimas suteikia Maskvai paskatų kovoti toliau.
„Jei NATO žada priimti Ukrainą, kai baigsis karas, tai tam tikra prasme leidžia Rusijai vilkinti šį karą“, – sakė analitinių tyrimų centro „Chatham House“ Ukrainos ekspertė Orysia Lucevič.
Ji pridūrė, kad šiuo atveju galėtų padėti alternatyvi formuluotė, teigianti, kad Ukraina galėtų prisijungti prie NATO, kai tai padaryti leis saugumo padėtis. Tačiau NATO narės supranta įsipareigojimą, kurį kelia tokie pažadai, o tai reiškia, kad jie lieka „sunkiai pasiekiama pusiausvyra“.
NATO esmę sudaro jos steigiamosios chartijos 5 straipsnis, kuriame teigiama, kad kiekviena narė sutinka, jog „ginkluotas užpuolimas prieš vieną ar kelias iš jų Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas ataka prieš jas visas“. Jame numatoma, kad valstybės narės turėtų prisijungti ginant užpultą šalį.
Tačiau Baltieji rūmai, manantys, kad kitais metais neišvengiamai užsitęsiančioje rinkimų kovoje teks susidurti su V. Putino atžvilgiu palankiai nusiteikusiu Donaldu Trumpu, laikosi kitokių skaičiavimų. „Susirūpinimą kelia Amerikos visuomenės noras įsitraukti į konfliktą Europoje“, – sakė „Chatham House“ analitikė Alice Billon – Galland.
Tai reiškia, kad Vilniuje daug dėmesio bus skiriama kitokiems pažadams Ukrainai. Jų centre – galimai naujos garantijos, pabrėžiančios ilgalaikį ginklų tiekimą ir kitokias pagalbos formas, įskaitant ekonominę, kurią teiktų savo pačių iniciatyva išsirinkusi NATO narių grupė, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją bei Vokietiją.
Paskutinės minutės diskusijos dėl šio paketo tikriausiai sudarys dalį tarpinio Joe Bideno vizito Londone, kur jis pirmadienį susitiks su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku. Vėliau jie abu atskirai vyks į susitikimą Vilniuje, kuris prasidės antradienį per pietus.
Pagal šią teoriją Ukraina nueitų vadinamos „dygliakiaulės strategijos“ keliu, kai šalis tampa stipriai militarizuota ir, kaip Izraelis, sunkiai nugalima. Penktadienį Prancūzijos pareigūnai tai apibūdino kaip „įgalinančias saugumo garantijas“, kurios V. Putinui parodytų, jog pagrindinės Vakarų šalys rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“, ir taip leis Kijivui atlaikyti ilgą karą.
Tačiau vienas buvęs pareigūnas įspėjo, jog gali „pasikartoti Bukarešto užglaistymas“, kuris užtęstų karą. Johnas Foremanas, iki praėjusių metų ėjęs Didžiosios Britanijos gynybos atašė Maskvoje pareigas, sakė manantis, kad JAV prezidentas „neteisingai suprato Rusijos ketinimus ir pervertina konflikto, kuris galėtų išsiplėsti, riziką. Nemanau, kad Rusija turėtų tam pajėgumų, ar ryžtą tai daryti. Nei priimta, nei už NATO ribų palikta Ukraina padrąsins Rusiją“.
NATO lyderiai viršūnių susitikime Lietuvoje „patvirtins“ ankstesnį įsipareigojimą, kad ateityje Ukraina įstos į Aljansą, penktadienį sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Tikiuosi, kad visi lyderiai dar kartą patvirtins, kad Ukraina taps NATO nare, ir susivienys, kaip priartinti Ukrainą prie šio tikslo“, – sakė J. Stoltenbergas.
Liepos 11–12 d. Vilniuje vyks NATO lyderių susitikimas, kuriame bus sprendžiami įvairūs klausimai – nuo skirtingų pozicijų dėl Ukrainos ir Švedijos narystės (NATO) iki ginklų atsargų didinimo ir pirmą kartą po kelių dešimtmečių peržiūrimų gynybos planų.
Tai – ketvirtas NATO viršūnių susitikimas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios; pirmasis buvo surengtas 2022 m. vasario 25 d., praėjus vienai dienai po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, vėliau NATO viršūnių susitikimai vyko Briuselyje ir Madride, skelbia „Reuters“.
Intensyvi darbotvarkė akivaizdžiai skiriasi nuo ankstesnio kasmetinių NATO viršūnių susitikimų ritmo ir rodo, kad karas prie NATO narių slenksčio paskatino aljansą stiprinti bendradarbiavimą.
Vilniuje bus imtasi ypatingų saugumo priemonių: pirmą kartą NATO viršūnių susitikime Vokietija dislokuos tris oro gynybos sistemas „Patriot“. Taip pat danguje virš Lietuvos, kuri įsiterpusi tarp Rusijos Kaliningrado srities bei Baltarusijos ir seniai laikoma pažeidžiama NATO vieta rytiniame flange, patruliuos naikintuvai.
