Budapešto lyderis Viktoras Orbanas yra pagrindinė kliūtis, kalbant apie 50 mlrd. eurų, kurie galėtų papildyti Kyjivo biudžetą per ateinančius ketverius metus, skyrimą, tačiau ES lyderių daromas spaudimas, kad V. Orbanas apsigalvotų iki vasario 1-osios, kai įvyks viršūnių susitikimas, pasak leidinio, ko gero, jau duoda vaisių.
Kaip „Politico“ nurodė trys ES diplomatai, Budapeštas leido suprasti, kad gali nebevetuoti finansinės pagalbos Ukrainai paketo, jeigu finansavimą kasmet vienbalsiai patvirtins Europos Vadovų Taryba.
Praktiškai tai reiškia, kad V. Orbanas galėtų kiekvienais metais užkirsti kelią finansinės pagalbos Ukrainai skyrimui arba kiekvienais metais gauti nuolaidų iš Briuselio už nevetavimą.
Šį pasiūlymą Vengrija, kaip skelbiama, suformulavo penktadienį įvykusio ES biudžeto ekspertų susitikimo metu ir rašytinę versiją perdavė ES Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai.
Anot su dokumentu susipažinusio diplomato, ES Ukrainai kasmet skirtų dotacijų ir paskolų už 12,5 mlrd. eurų ir per ketverius metus finansinė pagalba iš viso siektų 50 mlrd. eurų, kaip jau buvo suplanuota anksčiau.
Nors tai ne pirmas kartas, kai Vengrija pateikė šią idėją, visgi minėtasis pasiūlymas žymi ryškų V. Orbano pastarųjų savaičių retorikos – neskirti jokių lėšų Ukrainai iš ES biudžeto – pokytį.
Tiesa, keletas ES diplomatų išlieka nusiteikę skeptiškai ir teigia, kad Vengrijos siūlomas sprendimas neleistų užtikrinti ilgalaikės paramos Ukrainai.
„Daugiametė finansinė programa (ES septynerių metų biudžetas) yra numatyta keleriems metams į priekį, jos negalima įgyvendinti pamečiui“, – pažymėjo ES diplomatas.
Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas gruodį neleido ES vadovams Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime susitarti dėl finansinės pagalbos Ukrainai paketo.
ES norėjo papildomai skirti 50 mlrd. eurų Kyjivui paremti per ateinančius ketverius metus, taip padidindama bendrą bloko biudžetą, tačiau Vengrijos lyderis tokį planą užblokavo.
„Susidarė neeilinė situacija, nes kitos šalys nori pakeisti septynerių metų einamąjį biudžetą, kurį vetavau“, – tada interviu Vengrijos valstybiniam radijui sakė V. Orbanas.
„Visada sakiau, kad jei kas nors nori taisyti biudžeto įstatymą, o jie to nori dėl kelių priežasčių, tai puiki proga Vengrijai aiškiai parodyti, kad ji turėtų gauti tai, ko nusipelnė. Ne pusę, o paskui dar ketvirtadalį, bet ji turi gauti viską, – sakė V. Orbanas. – Taigi norime, kad su mumis būtų elgiamasi sąžiningai, ir dabar yra gera proga to pareikalauti“, – kalbėjo jis.
Tačiau V. Orbaną kiti ES vadovai įtikino neblokuoti sprendimo pradėti derybas su Kyjivu dėl prisijungimo prie bloko.
„Jų lemiamas argumentas buvo tas, kad Vengrija neturi ko prarasti, turint omenyje tai, kad galutinį žodį dėl Ukrainos narystės turės tarti nacionaliniai parlamentai, kurių yra 27, įskaitant Vengrijos, – tuomet teigė V. Orbanas. – Nenorėjau, kad Vengrija turėtų priimti tokį blogą sprendimą ant savo sąžinės [...], todėl išėjau iš patalpos.“
