„Kodėl baltarusiai negali niekaip išsivaduoti iš Aliaksandro Lukašenkos? O gi todėl, kad neturime tiek kirgizų“, – internete liūdnai juokauja baltarusiai.
Kirgizijos sostinės Ala Tu aikštėje vykstantys protestai – jų dalyviai reikalauja anuliuoti parlamento rinkimų rezultatus, remiantis kuriais į įstatymų kūrimo organą pateko tik keturios partijos iš dvylikos – pirmadienio vakarą peraugo į demonstrantų ir saugumo pareigūnų susirėmimus, skelbia Laisvės radijo kazachų tarnyba.
Antradienio rytą protestuotojai užėmė valstybinius pastatus, kur įsikūrusi prezidento administracija, vyriausybė ir specialiosios tarnybos. Buvo išlaisvintas kalinamas korupcija kaltinamas buvęs prezidentas Almazbekas Atambajevas ir buvęs ministras pirmininkas Saparas Isakovas.
Prezidento pareigas einantis Sooronbajus Žeenbekovas spalio 6 dieną pranešė apie bandymą neteisėtai užimti valdžią ir paragino Centrinę rinkimų komisiją išnagrinėti visus įmanomus rinkimų pažeidimų atvejus ir, esant reikalui, rezultatus anuliuoti.
Dauguma socialinių tinklų naudotojų Kazachstane ir kitose posovietinėse valstybėse rašo esantys nustebinti Biškeke vykstančių įvykių. Kai kurie jų siunčia nedviprasmiškas užuominas baltarusiams, kurie protestuodami į gatves išeina jau beveik du mėnesius.
„Kirgizai per naktį pakeitė parlamento rinkimų baigtį ir perėmė mūsų Baltuosius Rūmus. Dar išlaisvino Atambajevą. Trečioji revoliucija jiems pavyko vos per kelias valandas“, – rašoma tviteryje.
„Kirgizija prabudo kitokia. Vakar naktį dar rašiau įrašą apie betvarkę Kirgizijoje ir palinkėjau kirgizams kuo greičiau atkurti tvarką ir įstatymų viršenybę. Planavau įrašą skelbti būtent šiandien, ryte. Nemaniau, kad kirgizai viską padarys taip greitai. Taigi, senoji valdžia griuvo. Kirgizai labai greitai atkūrė teisingumą ir nubaudė valdžią už falsifikavimą. Ką čia pasakius? Ir gerai, ir blogai. Gerai, kad dabar valdžia pagaliau priklauso liaudžiai, ir naujas prezidentas niekada nedrįs veikti prieš jos interesus. Kirgizai gavo dar vieną vakciną nuo diktatūros. Yra vilties, kad Kirgizijoje jos daugiau niekada nebus. Blogai tai, kad dažnai keičiama valdžia paskatins mažiau gerbti įstatymus ir valdžią, o tai reiškia, kad bus dar sunkiau valdyti šalį ir įgyvendinti bet kokias teisingas ekonomikos reformas, o tai byloja apie dar didesnį neveiksmingumą ir ekonomikos lėtėjimą. Politikoje dominuos populizmas. Vargu, ar kuris nors politikas nuoširdžiai galvos apie ilgalaikę perspektyvą“, – feisbuke rašė Margulanas Seisembajus.
„Išėjo kirgizai į taikų mitingą ir netyčia užėmė Baltuosius Rūmus“, – šmaikštauja kitas internautas.
Antradienio rytą protestuotojų užimtuose valstybiniuose pastatuose pliūptelėjo ugnis, pro langus ėmė virsti juodi dūmai. Į įvykio vietą atvyko ugniagesių automobiliai.
„Kirgizai apie šildymo sezono pradžią pranešė padegdami Baltuosius Rūmus“, – rašoma tviteryje.
Dauguma įvykius Kirgizijoje lygina su po prezidento rinkimų susiklosčiusia situacija Baltarusijoje, kur, paskelbus Aliaksandro Lukašenkos „pergalę“, prasidėjo masiniai protestai. Taikios protesto akcijos Baltarusijoje tęsiasi ir toliau, tačiau šaliai 26 metus vadovavęs A. Lukašenka palikti prezidento posto neketina.
Štai dar komentarų iš socialinių tinklų:
„Kirgizų vakarėlis tikrai nebus vangus. Šokių ratu atsisakė jau pirmame etape ir iš karto perėjo prie kokteilių... Molotovo kokteilių...“
„Kirgizai – tauta ryžtinga, per parą pakeisti valdžią juokų darbas. Ir atkreipkite dėmesį: be gėlių, balionų ir švieselių.“
„Kirgizai ir vėl Baltarusijai parodė aukščiausią lygį.“
„Rusija: klūpo prieš valdžią.
Baltarusija: savaitgaliniai pasivaikščiojimai ir pasiglėbesčiavimai.
Kirgizija: per kelias valandas užima prezidento kabinetą.“
„Visi kaimyninių šalių diktatoriai nuo pat ryto nevaikiškai įsitempę. Kirgizai pagerino rekordą – per naktį nuvertė prezidentą! Sėdi, kviečiasi savo tarnybas, organizuoja susitikimus... Jūsų galas labai gėdingas, pašlemėkai.“
Agresyvaus pasipriešinimo OMON ir kitoms jėgos struktūroms šalininkai dabar turi naują argumentą, padedantį apginti savo poziciją. Pirštu rodydami į Kirgiziją, jie kalba apie jėga paremtų protestų veiksmingumą.
Tik reikalas tas, kad kaip pastebi „Gazeta Wyborcza“, įvykius Kirgizijoje ir Baltarusijoje jungia vos vienas dalykas: abiejose šalyse į gatves išėjo žmonės, įpykę dėl rinkimų rezultatų klastojimo. Daugiau jie neturi nieko bendro.
„Būtent todėl karingai nusiteikę radikalieji kirgizai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo tinkamas pavyzdys baltarusiams. Tiek jų valstybės, tiek politinės sistemos iš esmės skiriasi“, – skelbia lenkų leidinys.
Baltarusija – klasikinis autoritarizmo variantas, jį 26 metus diena iš dienos kūrė A. Lukašenka. Šaliai vadovauja viena valdžios vertikalė, palaikoma lojalių specialiųjų tarnybų ir karinių pajėgų. O štai Kirgizija – vienintelė Vidurio Azijos regiono demokratija. Autoritarizmas čia giliai šaknų įleisti nespėjo (čia esminis skirtumas nuo Baltarusijos).
Kirgizai jau yra vertę valdžią protestų pagalba. 2005 metų tulpių revoliucija ir 2010 metų balandžio revoliucija privertė korumpuotus prezidentus bėgti iš šalies.
Teisėsaugos organai labai gerai pamena, kokios bausmės jų laukia už represijas prieš pokyčių reikalaujančius žmones. Kirgizijos opozicija visada laimėdavo dėl valdančiojo elito vienybės stygiaus. Visuomenės pasidalijimas į šeimos klanus bei valstybės pasidalijimas į šiaurę ir pietus kalnais lėmė tai, kad nei valdininkai, nei jėgos struktūros niekada nebuvo monolitinės struktūros.
Politinės krizės sąlygomis labai greitai prasideda valstybinio aparato erozija. O vietinės pažintys, kraujo arba religiniai ryšiai visada turėjo daugiau reikšmės nei pažiūros ar politiniai konfliktai. Taip jau nutiko, kad svarbiuose politiniuose balsavimuose politikai palaiko ne partijos kolegas, o savo klano lyderius arba kraštiečius.
Trečioji revoliucija, kurią jau vadina naktine arba žaibiška, pirmiausia parodė ne ką kitą, o Kirgizijos valdžios silpnumą. Ji iš vienos pusės bando klastoti rinkimų rezultatus, o iš kitos – puola ant kelių vos tik pasireiškus masiniam nepasitenkinimui.
Nemažai internautų taip pat primena, kad Kirgizija jau išgyveno dvi revoliucijas. 2005 metas buvo nuverstas prezidentas Askaras Akajevas, o 2010 metais – Kurmanbekas Bakijevas. Pirmasis bėgo į Rusiją, o antrasis gyvena Baltarusijoje.
„Istorija rodo, kad kirgizai tikrai neketina kentėti ir nori sąžiningo šalies valdymo, tik kiekviena nauja valdžia vis tiek viską uzurpuoja ir lipa ant to paties grėblio. Neįtikėtina – nė viena pamoka neišmokta“, – apgailestaujama socialiniuose tinkluose.
„Dar visai neseniai viename iš savo įrašų pažymėjau, kad Kirgizija nuo 2005 metų tam tikra prasme yra regiono „balta varna“, kuri kaip reikiant išsišoka autoritarinių kaimynių fone. Ši valstybė tarsi politinė laboratorija nuolat atlieka kažkokius politinius eksperimentus, kurių rezultatai nenuspėjami, prieštaringai vertinami, tačiau tuo pat metu ir labai įdomūs, nes viskas šioje nedidelėje Azijos Vidurio valstybėje vyksta pirmą kartą Vidurio Azijoje. Dvi revoliucijos, keli iš šalies pabėgę prezidentai, bandymas įkurti pirmąją regione parlamentinę respubliką. Ir štai dar vienas precedentas. Iš kalėjimo per masinius protestus, prasidėjusius po parlamento rinkimų, išlaisvinamas buvęs prezidentas A. Atambajevas. Jo šalininkai iš šalies socialdemokratų partijos akivaizdžiai ruošėsi tokiam scenarijui. Kirgizija ne Baltarusija. Čia sunku išsilaikyti valdžioje kliaunantis tik jėgos struktūromis ir oligarchais. Be to, prie daug metų trunkančių socialinių ir ekonominių problemų šalyje, pavargusioje nuo korupcijos ir politinių žaidimų, prisidėjo ir ekonominės bėdos, sukeltos koronaviruso pandemijos, o tai tik dar labiau padidino įtampą visuomenėje. Šalyje juntamas ryškus pokyčių politikoje ir pačių politikų pokyčių poreikis, jį reiškia ir aktyvus jaunimas, kuris šį kartą jau dalyvavo renkant parlamentą, tačiau nusivylė rezultatais, juo labiau, kad į parlamentą pateko labai daug tokių, kurie jame jau dirbo“, – feisbuke rašė Kazachstano rizikos vertinimo grupės direktorius ir Kazachstano tarptautinių santykių tarybos prezidiumo narys Dosymas Satpajevas.