„Septintojo šaukimo Valstybės Dūmos rinkimai vyks 2016 metų rugsėjo trečiąjį sekmadienį“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Kremliaus pranešime.
Anksčiau planuota, kad parlamento rinkimai vyks 2016 metų spalį.
Šios iniciatyvos šalininkai, tarp jų Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas, sakė, kad paankstinti rinkimai užtikrins darbų tęstinumą tarp 2017 metų biudžeto priėmimo ir jo vykdymo.
Tačiau kritikai tvirtina, kad toks žingsnis prieštarauja šalies konstitucijai ir suteikia nesąžiningą pranašumą Kremliaus šalininkams.
Daugelis analitikų šį žingsnį sieja su blogėjančia ekonomikos padėtimis, sakydami, kad tokiu atveju proputiniškos partijos veikiausiai galės pademonstruoti geresnius rezultatus po kuklios kampanijos vasarą, kai daugelis Rusijos žmonių atostogauja.
Kai kurie netgi laiko šį sprendimą mėginimu patikrinti, ar rusai palaikytų prezidento rinkimų paankstinimą, kuris leistų dar labiau įtvirtinti V.Putino pozicijas valdžioje.
Ilgametis V.Putino sąjungininkas ir buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas birželį siūlė, kad 2018 metų prezidento rinkimai būtų paankstinti, nes Kremliui tuomet būtų lengviau pradėti reformas, kurios galėtų padėti Rusijai išbristi iš ekonomikos krizės.
V.Putinas, kurio populiarumas šiuo metu yra pasiekęs rekordines aukštumas, neatmetė galimybės siekti naujos kadencijos, ir beveik niekas neabejoja, kad jis laimėtų rinkimus.
A.Kudrino pasiūlymas įžiebė debatus Rusijos politiniuose sluoksniuose. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šios idėjos neatmetė ir sakė, kad ji bus aptarta politikos ekspertų.
Pats A.Kudrinas kaip pavyzdį pateikė Kazachstaną, kurio prezidentas Nursultanas Nazarbajevas balandį buvo perrinktas, surinkęs beveik 98 proc. balsų per rinkimus, surengtus vieneriais metais anksčiau negu planuota.
N.Nazarbajevas aiškino, kad pirmalaikiai rinkimai suteiktų jam mandatą spręsti ekonomikos problemas, paaštrėjusias dėl sumažėjusių naftos kainų ir ekonomikos krizės kaimyninėje Rusijoje.
Šios taktikos kritikai pabrėžia, kad pirmalaikis balsavimas nesąžiningai padidina valdančiųjų galimybes būti perrinktiems, o jų varžovams nesuteikia laiko tinkamai pasiruošti rinkimų kampanijoms.
Vis dėlto Rusijos Konstitucinis Teismas anksčiau šį mėnesį nutarė, kad tokia iniciatyva neprieštarauja šalies pagrindiniam įstatymui.
Kaltinimas dėl didelio masto klastojimų per 2011 metų parlamento rinkimus paskatino dešimtis tūkstančių žmonių išeiti į gatves Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tai buvo didžiausios demonstracijos prieš V.Putino valdymą.