D. Trumpo nesugebėjimas saugoti JAV žvalgybos paslaptis ir polinkis iškreipti informaciją siekiant asmeninių politinių tikslų – tai bruožai, kuriems įrodymų nestigo per visą jo prezidentavimo kadenciją. Tokia buvusio JAV vadovo „diplomatija“ yra privedusi ir prie rimtų incidentų.
Ypač įsiminė atvejai, kai Rusijos ambasadoriui buvo atskleista informacija apie Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ slaptą misiją Sirijoje arba į „Twitter“ atsitiktinai pateko pranešimas apie JAV žvalgybos palydovų galimybes. Netgi pirmosios D. Trumpo apkaltos pagrindas – klaidingas tvirtinimas apie Ukrainos kišimąsi į rinkimus, siekiant padaryti spaudimą tos šalies ministrui primininkui.
„Akivaizdu, kad jam mažai terūpti pareiga saugoti žvalgybos informaciją ir neatskleisti jos šaltinių. Jis atvirai jos nepaiso“, – portalui „Insider“ sakė vienas aukšto rango NATO žvalgybos pareigūnas.
Jis, kaip ir kiti bendrauti su žiniasklaida sutikę asmenys, pareikalavo likti neįvardytas, savo nenorą viešinti tapatybę grįsdamas perduodamos informacijos slaptumu ir poreikiu išlaikyti tinkamus santykius tarp Vakarų pajėgų.
„Tai žmogus, akivaizdžiai pasirengęs kone bet ką padaryti dėl pinigų, – nurodė pareigūnas. – Tas žmogus turi šimtus milijonų dolerių siekiančias skolas, kurias, savaime aišku, bus sunku grąžinti, o pastarųjų ketverių metų laikotarpiu galėjo sužinoti kone visas žvalgybos paslaptis.“
„Insider“ kreipėsi į D. Trumpo atstovą su prašymu pakomentuoti šiuos žodžius, tačiau atsakymo taip ir negavo.
Kad D. Trumpas turėjo prieigą prie visko, ką bet kuris JAV priešininkas norėtų sužinoti, patvirtino ne vienas šaltinis. Net ir dabar, kai jo įgaliojimai pasibaigę, prieš akis turimas bendras JAV veikiančios sistemos ir santykių su sąjungininkais bei varžovais paveikslas galėtų duoti dividendų.
„Jam žinomos paslaptys yra ypač paklausios ir bet kuri žvalgybos tarnyba, išanalizavusi padėtį, pasidarys išvadą, kad D. Trumpas yra būtent toks žmogus, kuris mielai [tas paslaptis] parduotų, – kalbėjo pareigūnas. – Toks yra žvalgybos tarnybų darbas. Kas gi galėtų nuspręsti, kad tai neįmanoma, kad D. Trumpas jokiu būdu neatskleis savo valstybės paslapčių mainais už šimtus milijonų dolerių? Nė vienas, dirbantis žvalgybos tarnyboje, nepasidarytų tokios išvados.“
Su „Insider“ bendravę žvalgybos pareigūnai nepanoro konkretizuoti informacijos, kurią D. Trumpas, kaip yra nuogąstaujama, galėtų atskleisti būsimiems savo verslo partneriams. Vienas iš pareigūnų užsiminė, kad vien tai, kas siejasi su aukščiausiam nacionalinio saugumo lygmeniui priskiriamomis priemonėmis, pavyzdžiui, pažangiausiais branduoliniais ginklais, energijos tiekimo apsauga ir bendrai su artimiausiais sąjungininkais vykdoma gynyba, būtų neįtikėtinai vertingi duomenys tokioms šalims kaip Kinija ir Rusija.
„Kinijai neįkainojamą vertę galėtų turėti vien su Taivanu susijusi informacija, – nurodė pareigūnas. – Ar galite įsivaizduoti, kaip išsamūs duomenys apie JAV reakciją į išpuolį prieš Taivaną praverstų tokio išpuolio planuotojams? Argi įmanoma tą vertę išreikšti doleriais?“
Ne vienas šaltinis atkreipė dėmesį į pastaruoju metu priimtą sprendimą atimti iš D. Trumpo teisę ir toliau gauti informaciją, nors šiaip jau buvusiems prezidentams ji nebūna užginta. Daugelis tokį žingsnį įvertino kaip ženklą, kad Joe Bideno administracija imasi veiksmų, siekdama užkirsti kelią didesnėms problemoms.
J. Bidenas vasario 5 dieną užsiminė, kad ketina atimti teisę D. Trumpui toliau gauti slaptą žvalgybos informaciją, nors JAV iki šiol galiojo nerašyta taisyklė, kad buvę prezidentai ir toliau gali ją gauti. Tokį sprendimą šis grindė „nenuspėjamu“ D. Trumpo elgesiu. Kaip pranešė „The New York Times“, šiuo metu šia teise vis dar naudojasi Jimmy Carteris, Billas Clintonas, George'as W. Bushas ir Barackas Obama.
