Rusija antradienį paskelbė apie daugiau nei 60 Ukrainos dronų ataką, tarp kurių taikinių buvo ir FSB pastatas Belgorode. Bepiločiai orlaiviai atakavo ir naftos bazę Rusijos Žemutinio Naugardo srityje, ten kilo gaisras. Kovo 12-osios naktį didelis gaisras kilo ir naftos bazėje Rusijos Oriolo mieste, dronas pataikė ir į miesto administracijos pastatą Belgorode.
Ukrainos pusėje kovojantys legionas „Rusijos laisvė“, Rusų savanorių korpusas ir Sibiro batalionas paskelbė kovo 12-osios rytą įžengę į Rusijos Kursko ir Belgorodo sritis, vykdydami bendrą operaciją.
Negana to, šią savaitę, kurią leidinys „Newsweek“ pavadino „košmariška“ V. Putinui, Rusijos Ivanovo srityje nukrito karinis transporto lėktuvas „Il-76“, kuriuo skrido keliolika žmonių.
Naktį į trečiadienį Ukrainos saugumo tarnyba bepiločiais orlaiviais atakavo iškart tris naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje – ne tik Riazanėje, bet ir Kstove (Žemutinio Naugardo sritis) bei Kirišuose (Leningrado sritis), naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė šaltinis Ukrainos teisėsaugos institucijose.
Pareigūnas patvirtino, kad šiomis atakomis tęsiamos anksčiau Ukrainos pradėtos specialiosios operacijos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. „Mes sistemingai įgyvendiname kruopščiai parengtą Rusijos Federacijos ekonominio potencialo mažinimo strategiją. Mūsų užduotis – palikti priešą be išteklių ir sumažinti pinigų už naftą ir degalus srautus, kuriuos Rusija skiria karui, mūsų piliečių žudymui“, – pridūrė šaltinis.
Pašnekovas pažymėjo, kad, sprendžiant iš socialiniuose tinkluose pasirodžiusių vaizdo įrašų, atakos padariniai buvo gana skaudūs. Beje, trečiadienį atakuotos naftos perdirbimo gamyklos yra tarp penkių didžiausių gamyklų Rusijos Federacijoje.
Ukrainos pusėje kovojančios Rusijos savanorių pajėgos trečiadienį paragino civilius pasitraukti iš Belgorodo ir Kursko, grasindamos surengti didelio masto atakas prieš karinius taikinius šiuose Rusijos pasienio miestuose.
Po Ukrainos dronų atakų prieš Rusijos pasienio regioną Belgorodą gubernatorius ketvirtadienį nurodė „saugumo sumetimais“ uždaryti prekybos centrus, o naktį į penktadienį Ukrainos dronai atakavo naftą perdirbančią naftos chemijos įmonę Rusijos Kalugos srityje.
Rusijos naftos gavyba sumažėjo net 10 procentų po dronų smūgių kelioms pagrindinėms naftos perdirbimo gamykloms, rašo „Newsweek“.
Ekspertas kalba apie naujos ukrainiečių taktikos požymius
Rusų armija jau neturi tokių jėgų ir galimybių, kokias turėjo prieš porą savaičių, kad galėtų tęsti atakas Ukrainos rytuose, teigia karo analitikas Janas Matvejevas. „Rusijos kariai pasiekia vis mažiau. Paskutinę savaitę jiems nepavyko užimti tų gyvenviečių, kurių pakraščiuose jie buvo. Taigi iš tiesų galima sakyti, kad rusų puolimas sustojo“, – teigia ekspertas.
J. Matvejevas tokią situacijos raidą vadina „logiška ir visiškai tikėta“. „Neįmanoma nuolat pulti, ypač taip stipriai, kaip tai darė rusų armija. Daliniai patiria didelių nuostolių, juos reikia atitraukti, papildyti amuniciją“, „Deutsche Welle“ (DW) aiškino analitikas. Žinoma, ir Ukrainos kariuomenė stengėsi kautis, kad būtų patirta kuo mažiau nuostolių, ir jiems iš esmės pavyko, pridūrė jis.
Ukrainos karo analitikas Kostiantynas Mašovecas mano, kad dar anksti kalbėti apie tai, kad fronto linija stabilizavosi: pasak jo, kol kas nėra jokių aiškių to požymių. Tačiau apskritai Ukraina pakeitė savo karo strategiją, pažymi ekspertas: „Dabar tai yra tolimi smūgiai į objektus ir taikinius, kurie lemia priešo strateginį potencialą.“ Aktyvesnis šios metodikos taikymas, anot K. Mašoveco, leis vidutinės trukmės laikotarpiu gerokai susilpninti Rusijos karinį potencialą.
Vienu iš naujos ukrainiečių taktikos požymių ekspertas vadina suintensyvėjusius Ukrainos dronų smūgius Rusijos teritorijoje, ypač į naftos perdirbimo gamyklas. „Naftos perdirbimo gamyklų darbas daro įtaką degalų, kuriuos naudoja Rusijos armija Ukrainos teritorijoje, kiekiui. Todėl Rusijos pajėgumų sumažėjimas šioje srityje tiesiogiai veikia Rusijos armijos operacijų skaičių: kuo mažiau naftos perdirbimo gamyklų dirbs, tuo mažiau bus vykdoma atakų prieš ukrainiečius“, – DW sakė K. Mašovecas.
Pasak jo, didėjantis Ukrainos dronų atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas skaičius turi ir dar vieną tikslą: jis mažina Rusijos galimybes prekiauti naftos produktais, kurie yra „vienas iš pagrindinių Rusijos biudžeto pajamų šaltinių“. J. Matvejevas taip pat pritaria Ukrainos eksperto nuomonei: Ukrainos dronų smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir naftos saugykloms Rusijoje „turi įtakos Putino režimo eksporto galimybėms – o tai tiesiogiai veikia karo eigą“.
Pasak J. Matvejevo, psichologinis poveikis kariniuose veiksmuose taip pat labai svarbus, tad rinkimų išvakarėse suintensyvinusi atakas Ukrainos kariuomenė, ko gero, tikėjosi ir parodyti, kad V. Putinas negali apsaugoti Rusijos, negali nuo Ukrainos dronų apsaugoti infrastruktūros objektų.
Ekspertas neatmeta, kad Ukraina gali vėl bandyti dronais atakuoti ir Kremlių: „Jokios karinės naudos iš to nebus, tačiau psichologiškai tai atrodo labai rimta. Jei kovo 17 dienos vakare, kai žiniose bus kalbama apie tai, kaip V. Putinas „laimėjo“ rinkimus, virš Kremliaus kupolo sprogtų koks nors nedidelis dronas, tai būtų gana rimtas signalas.“
Kai kurie stebėtojai baiminasi, kad Ukrainos dronų smūgiai Rusijos teritorijoje esančiai infrastruktūrai gali pakenkti deryboms dėl Ukrainos aprūpinimo ilgojo nuotolio raketomis, ypač raketomis „Taurus“, kurių Kyjivas jau seniai prašo savo partnerių Vokietijoje. K. Mašovecas taip pat kalba apie šią riziką, tačiau pažymi, kad argumentai gali būti dvejopi.
Viena vertus, „visos priemonės, kurios neša naudą ir turi įtakos priešo kariniam potencialui, yra tikslingos, teisėtos ir vertos naudoti“, tačiau jei vertintume šias atakas iš tų, kurie nori įtikinti Ukrainą pradėti derybas su Rusija, požiūrio taško, jos „neabejotinai turi neigiamą poveikį“, DW sakė Ukrainos analitikas.
Bet kuriuo atveju partneriai Vakaruose turi apsispręsti dėl savo prioritetų, sako K. Mašovecas. „Jei jie apriboja Ukrainos galimybes kariauti, jie skatina agresorių dar didesniam karui. Tai reikėtų paaiškinti mūsų partneriams, mūsų užsienio politikos departamentas ir karinė-politinė šalies vadovybė turėtų tai spręsti“, – apibendrino Ukrainos karo analitikas.
