Estijos kriminalinė policija ir valstybinė prokuratūra nuo 2013 metų sistemingai užsiiminėja organizuotų nusikalstamų grupuočių likvidavimu – būtent tais metais įkurta speciali tyrimų grupė. Vos per penkerius metus belangėje atsidūrė net septynių nusikalstamų organizacijų vadeivos, o iš viso – net 82 tokių darinių nariai, rašo delfi.ee.
Iki 2016 metų gruodžio nusikalstamą Estijos pasaulį valdė pogrindinio nusikaltėlių pasaulio autoritetas Nikolajus Tarankovas. Po jo nužudymo susiklostė itin chaotiška situacija. Daug metų nusikaltėlių grupuotės palaikė gana oficialius santykius ir laikėsi išvien, tačiau Jurijui Vorovėjui paleidus lemtingą kulką stabilumo iliuzija pranyko.
Valstybės prokuroras Vahuras Verte ir kovos su organizuotu nusikalstamumu biuro vadovas Ago Leisas kasmetiniame Generalinės prokuratūros organizuojamame susirinkime pažymėjo, jog nužudžius Nikolajų Tarankovą ir sulaikius Assarą Paulusą, Charoną Dikajevą, Andrejų Kuziakiną, Viačeslavą Gulevičių, Genadijų Okuniovą, Amidą Magerramovą ir jų bendrininkus buvo užverstas vienas Estijos organizuoto nusikalstamumo knygos skyrius.
Kaip buvo akcentuota susirinkime, po N. Tarankovo mirties naujo lyderio Estijos nusikaltėlių pasaulis taip ir neišsirinko. Dalis potencialių kandidatų sulaikyti arba jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiti – išvykę iš šalies. Treti tiesiog nenori visuomenės dėmesio. Tinkamo kandidato paieškos Estijos nusikaltėliams tapo neįveikiama užduotimi.
Nesugebėjo susitarti
Per metus tapo akivaizdu, kad Estijoje veikiančios nusikaltėlių grupuotės negali išsirinkti visiems priimtino lyderio. Nesugeba susitarti iki pat dabar. Bandymai iš naujo paleisti seną sistemą, kuriai neabejotinai būtinas naujas autoritetas, nebuvo sėkmingi, nes tarp grupuočių iš karto susiformavo tiek koalicija, tiek opozicija.
Spaudimas vis augo, visi vienas kitam pradėjo priminti praeities nuoskaudas ir dar paskutinį XX amžiaus dešimtmetį siekiančias skolas: kas su kuo konfliktavo, kas vis dar nesutaria, o kas tiesiog netinka tapti lyderiu.
Pernelyg garbingo amžiaus ar per daug protingi pretenduoti nepanoro – taip galima pasirašyti mirties nuosprendį. Geriau jau tenkintis antra vieta, vienaip ar kitaip pinigų bus.
Be to, jeigu bus paskirtas naujas vadas, sureaguos ir policija, o nusikaltėlių grupuočių vadeivos tai puikiai supranta. Yra ir tų, kurių dar laukia teismas arba kurie jau leidžia metus už grotų.
Ago Leisas sako, kad laisvėje esantieji niekaip nenusprendžia, ar reikia vieno lyderio, ar trijų, o gal iš viso net penkių nusikaltėlių pasaulio administratorių. Anot jo, grupuočių lyderiai gana rimtai svarstė vadinamąjį autoritarinį modelį su vienu lyderiu ir galimybę formuoti tarybą ar valdybą, kur sprendimai būtų priimami balsuojant.
Kai kurie toliau nuo kriminalinio pasaulio pasitraukę asmenys kažkodėl manė galintys tapti N. Tarankovo įpėdiniais, nes esą neutralūs ir nepriklausomi.
Kitaip tariant, žmonės siūlė savo kandidatūras, buvo keli variantai, tačiau sprendimo priimti taip ir nepavyko.
A. Leisas sako, kad būtent tada Achmedas Ozdojevas sugebėjo išnaudoti galimybę ir pradėjo skleisti informaciją apie save, kaip kandidatą į nusikaltėlių pasaulio lyderio vietą. A. Ozdojevas netgi davė interviu, o žurnalistai klausinėjo, ką šis galvoja apie nusikaltėlių pasaulio lyderio atsakomybę ir kas, jo nuomone, galėtų juo tapti.
Nieko panašaus Estijos nusikaltėlių pasaulyje dar nebuvo – kad jam priklausantis asmuo, neslėpdamas nei veido, nei tapatybės, atsiduotų žiniasklaidai ir taip save reklamuotų.
Taigi, A. Ozdojevas pats save įvardijo Estijos nusikaltėlių autoritetu, dalis žiniasklaidos priemonių užkibo ant šio kabliuko, bet kriminalinio pasaulio autoritetai iš to tik pasijuokė. O bandymas pasireklamuoti A. Ozdojevui skaudžiai atsirūgo: jis tapo vienu iš kaltinamųjų Huberto Chirvo ir Pavlo Gammerio byloje.
Savo, kaip Estijos kriminalinio pasaulio autoriteto, poziciją įtvirtinti pabandė ir Gruzijos pilietis Paatas Sachokija. Tik po susišaudymo „Metropol“ viešbutyje 2017 metų vasarį atidūrė už grotų.
Atsirado bastūnų
Jeigu pažvelgtume plačiau, visa ta suirutė Estijos kriminaliniame pasaulyje naudos neatnešė. N. Tarankovo laikais keistų personažų iš pašalės Estijos nusikaltėliai neįsileisdavo, o dabar tai vieni, tai kiti vis taikosi prasibrauti: tai buvę jugoslavai iš Švedijos, tai nusikaltėliai iš Rusijos. Ir šiandien tokių neaiškių veikėjų Estijos nusikaltėliai kratosi, bet pats faktas, kad jie kėsinasi įsitvirtinti šalyje, labai aiškiai parodo, jog čia trūksta griežtos rankos.
Visai neseniai, 2019 metų gruodį, Taline buvo sulaikytas ir iš šalies išsiųstas nusikaltėlių pasaulio veikėjas iš Rusijos Viktoras Žironavas, pravarde Cezaris.
Šio kriminalinio autoriteto tėvynėje neramu: Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui priėmus naują įstatymą, už grotų 8–15 metų galima sėsti vien už vadovavimo nusikaltėlių grupuotei faktą. Pagal kriminalinio pasaulio veikėjų supratimą, nevalia atsakyti neigiamai, jeigu paklausia, ar esi toks.
Kovos su organizuotu nusikalstamumu biuro vadovas Ago Leisas pažymi, kad naujasis įstatymas privertė Rusijos kriminalinio pasaulio autoritetus kelti sparnus: nei Rusijoje, nei Gruzijoje pasilikti jie negali, todėl veržiasi į Europos Sąjungą. Daugiausia Rusijos nusikaltėlių įsikūrę Pietų ir Vidurio Europoje.
Estijoje oficialiai tokių organizuoto nusikalstamumo personų niekada nebuvo. Užtat Rygoje nuolat pasirodo tai vienas, tai kitas. Vieni ten pasilieka ilgiau, kiti tiesiog pravažiuoja pakeliui į Jūrmalą atostogų.
Lietuvoje sava sistema – veikia stiprios nacionalinės tapatybės pagrindo grupuotės.
Kas liko?
Valstybės prokuroras Vahuras Verte pažymi, kad nusikaltėlių grupuočių veiklos tikslas nėra vien tuščiai mosikuoti pistoletais. Jų tikslas – užsidirbti. Pradėsi švaistytis ginklu ir surengsi susišaudymą? Iš karto prisistatys policija. Ir nusikaltėliai tai puikiai žino.
N. Tarankovo nužudymas sumaišė visas kortas: niekas nežinojo, kas tai buvo ir kas bus toliau. Ar tai buvo užsakyta žmogžudystė? O gal kažkas sumąstė kriminaliniame pasaulyje surengti valdžios perversmą?
Pavyzdžiui, praėjus mėnesiui po N. Tarankovo nužudymo Kemerovo grupuotė pradėjo pirktis ginklus. 2017 metų sausį klube „Poseidon“ nužudytas Lauri Merimaa ir Sergejus Permanovas. Kilo dar viena neramumų banga.
Tada Slava Kemerovskis, Kemerovo grupuotės lyderis, nusprendė „prieš pensiją“ išvykti į Ispaniją, kur buvo sulaikytas per bendrą Ispanijos ir Estijos policijos operaciją.
N . Tarankovo laidotuvėse nedalyvavo tik tie kriminalinio pasaulio veikėjai, kurie tuo metu uždaryti laukė teismo: Charonas Dikajevas, Andrejus Kuziakinas, Assaras Paulusas ir N. Tarankovo žudikas Jurijus Borobėjus.
Dabar, kaip pažymi V. Verte, dauguma karstą per laidotuves nešusių jau nebe laisvėje. Marko Suvaoja ir Sergejus Martovojus jau sulaukė bausmės, gegužės 28 dieną teismas paskelbė nuosprendį ir Viačeslavui Gulevičiui, o Olegas Martovojus ir Eduardas Košliakovas dar laukia teismo sprendimo.
Nusikaltėlių grupuotės vadeiva azerbaidžanietis Amidas Magerramovas buvo išduotas Jungtinėms Valstijoms, kur kaltinamas prekyba narkotikais.
Toomas Wilsonas šiuo metu laisvėje ir pavyzdingai eidavo į Kemerovo bylos posėdžius teisme.
Taigi, kas galėtų tapti N. Tarankovo įpėdiniu? Ar galėtų juo tapti Assaras Paulusas, šiuo metu kalintis paskutinius bausmės metus ir jau kitų metų balandį išeisiantis į laisvę? O kaip dėl čečėnų grupuotei vadovaujančio Charono Dikajevo, kuriam, tiesa, už grotų dar teks praleisti 12 metų? Ir A. Paulusas, ir Ch. Dikajevas bendravo su N. Tarankovu. Pinigus dalydavosi be jokių nesklandumų.
V. Verte prisipažino, kad per apklausas azerbaidžaniečių grupuotės byloje vienas iš liudytojų pažymėjo, jog pamainos N. Tarankovui nerado, nes laukia, kada į laisvę išeis A. Paulusas ir Ch. Dikajevas.
A. Paulusas kalėjime atsisakė ruošos darbų, todėl savo kolegų akyse išliko nesusitepęs – kriminalinio pasaulio nariai jam negalės nieko prikišti. Dar visai gali būti, jog jis pirmasis sutiko su prokuratūros pasiūlymu, užsimena V. Verte. Kad ir kaip ten būtų, tik pats A. Paulusas žino, kaip gyvens laisvėje, – kaip įstatymus gerbiantis pilietis ar visgi grįš prie senų darbelių.
Estijos nusikalstamame pasaulyje yra ir daugiau ryškiai matomų veikėjų. Pavyzdžiui, šiuo metu teismo sprendimo laukiantis Pavelas Gammeris ir Hubertas Chirvas, bet, kaip pažymi A. Leisas, jie – kito kalibro. P. Gammeriui ir H. Chirvui pateikti kaltinimai machinacijomis, jie pažeidė nerašytas nusikaltėlių pasaulio taisykles, ir kitų nusikaltėlių grupuočių nariai su jais nenori turėti reikalų.
Anot A. Leiso, šiuo metu kriminaliniame Estijos pasaulyje daug kalbama ir apie tai, kas kitas atsidurs už grotų. Per kratą Olego Martovogo namuose policija aptiko sąrašą, kuriame – visos grupuotės, savo laiku prisidėjusios prie bendro pinigų fondo, kurį saugojo ir dalijo N. Tarankovas. Dalis sąraše esančių žmonių – jau už grotų, o ir likusius anksčiau ar vėliau pasivys teisingumas, žada V. Verte.
Ką atneš naujas dešimtmetis?
Nusikaltėlių grupuotės užsidirba iš kontrabandos, prekybos narkotikais, slėpdami mokesčius ir darydami kitus nusikaltimus. Žinoma, jie visada ieško naujų „verslo modelių“. Pavyzdžiui, gali vėl tapti aktualus „stogo“ metodas – būtų naudojamas žmonėms, kurie gyvena ir dirba Estijoje nelegaliai, mano L. Leisas.
Anot pareigūno, kol kas Estijoje tokios problemos nepastebėta.
Naujasis dešimtmetis jau keičia organizuoto nusikalstamumo veidą – jis tampa tarptautinis. Estiją pasiekė tarptautinė prekyba narkotikas. L. Leisas sako, kad Estija dažnai tampa tranzito šalimi, per kurią narkotikai gabenami į Skandinaviją ir kitas šalis.
Jis pabrėžia, kad vis daugiau dėmesio pritraukia Latvija. „Ryga yra vos už trijų ar keturių valandų kelio“, – paaiškina L. Leisas. O Latvijoje trečiųjų šalių piliečiai gali gauti leidimą gyventi, jeigu tik investuoja nemenką sumą į vietos nekilnojamąjį turtą.
Buvo laikai, kai grupuotes sudarė tos pačios tautybės asmenys – azerbaidžaniečiai, čečėnai, rusai, estai, bet dabar tautybė nebesvarbi. Svarbu tik, kad būtų lojalus lyderiui ir atneštų pinigų.
Estijos nusikaltėliai veikia ne tik Baltijos šalyse, jie sėkmingai bendradarbiauja ir su grupuotėmis visoje Europoje, pirmiausia – su narkotikų karteliais.