JAV prezidentas atsisako prekiauti su šalimis, palaikančiomis verslo santykius su jo priešais; grasina draugams tarifais, jei šie nepasirašo po jo užsienio politikos tikslais; žarsto nepagrįstas abejones dėl saugumo, taip sudarydamas pretekstą prekybos karams su Vakarų valstybėmis, rašo apžvalgininkas Emilio Casalicchio portalde „Politico“ skelbiamoje publikacijoje.
„Tai chuligano stilius“, – konstatavo Barry Gardineris, britų Leiboristų partijos narys, šešėlinis tarptautinės prekybos sekretorius.
D. Trumpas, anot jo, meluoja. „Galime elgtis su jumis maloniai arba bjauriai. Jei norite, kad būtume malonūs, šį tą privalote mums pažadėti“, – piktinosi politikas.
Verta nepamiršti, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas JAV norėtų matyti kaip vieną iš svarbiausių būsimos prekybos sutarties dalyvių, ir tokia padėtis neabejotinai yra kebli naują šalies, kaip nepriklausomos prekybos partnerės, kokia ji taps po „Brexit“, kursą numatančiam politikui.
Ant kortos pastatytos ne tik Didžiosios Britanijos ekonominės perspektyvos, bet ir jos vaidmuo pasaulinėje arenoje. Iškyla klausimas, prie ko teks šlietis, kai bus sprendžiami didžiausio prioriteto klausimai, pavyzdžiui, dėl Irano arba Kinijoje pagamintų 5G technologijų naudojimo, ir kokią kainą Londonui teks sumokėti.
Chuliganiškas elgesys
Kompromisai užsienio politikoje – visiškai įprasta taktika, praktikuojama dvišalėse derybose, įskaitant ir prekybinius susitarimus. Tokie pavyzdžiai kaip Didžiosios Britanijos jėgos demonstravimas prie Kinijos krantų XIX amžiuje arba JAV sankcijos Iranui ir Kubai XX amžiuje, neabejotinai įrodo, kad šalys nepabūgsta išsitraukti ginklų siekdamos apginti komercinius interesus.
Vis dėlto sąjungininkės visada stengdavosi sudaryti įspūdį, kad du skirtingi klausimai sprendžiami atskirai.
Ir štai dabar politikams ir specialistams neliko nieko kito, kaip tik pripažinti, kad prie JAV vairo stojus D. Trumpui taisyklės iš esmės pasikeitė.
Kai įtampa tarp Teherano ir Vašingtono ėmė augti, JAV pasitraukus iš susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos 2018 metais, D. Trumpas, pasinaudodamas socialiniu tinklu „Twitter“, ėmė daryti spaudimą Europos šalims.
„Visiems, turintiems verslo ryšių su Iranu, NETEKS turėti verslo ryšių su Jungtinėmis Valstijomis“, – rašė jis.
Nepraėjus nė metams D. Trumpo iniciatyva buvo nutraukti su keliomis šalimis, įskaitant Japoniją ir Pietų Korėją, sudaryti sankcijų netaikymo susitarimai, nes šalys ir toliau pirko naftą iš Irano.
Atviro spaudimo kampanija daugelį nustebino. „Negaliu prisiminti nė vieno panašaus pavyzdžio iš viso po Šaltojo karo prasidėjusio laikotarpio“, – sakė profesorius Malcolmas Chalmersas, Karališkojo jungtinio gynybos studijų instituto (RUSI) direktoriaus pavaduotojas.
Vis dėlto nuo tada tokie veiksmai tapo charakteringu JAV prezidento vykdomos užsienio politikos strategijos bruožu.
Visiškai neseniai D. Trumpas ir vėl pagrasino įvesti tarifus europietiškiems automobiliams, jei Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė nesutiks įgalinti ginčų sprendimo mechanizmo, numatyto susitarime su Iranu dėl branduolinės programos. Didžiosios Britanijos vyriausybė atkakliai tvirtino, kad sprendimas įgalinti mechanizmą nebuvo nulemtas jokių grasinimų, bet fakto, kad D. Trumpas pirmas žengė apgalvotą žingsnį, nepaneigė.
D. Trumpo bendražygis Richardas Goldbergas, ėjęs patarėjo pareigas Baltuosiuose rūmuose, Didžiosios Britanijos radijo kanalu perspėjo B. Johnsoną, kad atsisakymas paremti JAV prezidentą Irano reikaluose gali sužlugdyti viltis, siejamas su transatlantinės laisvosios prekybos sutarties sudarymu po „Brexit“.
„Sprendimas eiti išvien su prezidentu D. Trumpu ir Jungtinėmis Valstijomis, atsieti savo užsienio politiką nuo Briuselio ir prisijungti prie maksimalaus poveikio kampanijos, siekiant visų mūsų saugumo, visiškai atitinka B. Johnsono ir Didžiosios Britanijos piliečių interesus“, – kalbėjo buvęs Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos narys R. Goldbergas BBC kanalu.
„Tapo ypač aišku, kad renkantis, su kuo prekiauti, teks prisiimti riziką, – sakė Didžiosios Britanijos gynybos pramonės vadovas. – Esu įsitikinęs, kad tokia potekstė visada egzistavo, tiktai dabar ji paprasčiausiai tampa vis mažiau užslėpta.“
D. Trumpas ne tik naudojasi prekyba, kaip priemone saviems su nacionaliniu saugumu susijusiems tikslams pasiekti, bet ir atvirkščiai – nerimu dėl nacionalinio saugumo grindžia turimus tikslus prekybos srityje.
JAV prezidentas jau ilgą laiką kritikuoja, jo žodžiais tariant, prekybos disbalansą, būdingą santykiams su kai kuriais stambiausiais JAV prekybos partneriais. Tačiau 2018 metais, kai paskelbė apie dviženklius tarifus plieno ir aliuminio importui, ir taip sudavė smūgį prekybos partneriams visame pasaulyje, įskaitant Kanadą, Meksiką ir ES, savo sprendimą jis motyvavo nacionalinio saugumo interesais.
„Galinga plieno ir aliuminio pramonė yra būtiniausia mūsų nacionalinio saugumo sąlyga, – kalbėjo D. Trumpas per Baltuosiuose rūmuose surengtą konferenciją, apsuptas šalmus rankose laikančių metalurgų. – Plienas yra plienas. Kai nėra plieno, nėra ir šalies.“
D. Trumpas jokiu būdu nėra pirmas, pasinaudojęs į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles įtrauktu punktu dėl nacionalinio saugumo, leidžiančiu nesilaikyti įsipareigojimų globaliai institucijai. Tokios taktikos ėmėsi Rusija prieš Ukrainą. Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai taip pat įstrigo dispute dėl nacionalinio saugumo. Visgi ir vienas, ir kitas atvejis kildintinas iš kokio nors tiesioginio konflikto – karo Ukrainoje ir ekstremizmo propagavimo Artimuosiuose Rytuose.
Skelbdamas tarifus, sąlyga dėl nacionalinio saugumo D. Trumpas pasinaudojo vien verslo sumetimais, ir toks jo žingsnis laikytinas mažų mažiausiai menkai pagrįstu.
Buvęs PPO generalinio direktoriaus Roberto Azevedo patarėjas Davidas Tinline‘as D. Trumpo poelgį prilygino siekiui pateikti interpretaciją, peržengiančią pirminės punkto paskirties ribas.
Toks poelgis pasėjo baimę, kad beatodairiškas punkto taikymas gali prilygti branduolinės bombos nukreipimui į prekybos sistemą, be to, taip elgiantis, tarptautiniuose santykiuose nebeliktų saugiklio, padedančio užtikrinti, kad ekonominiai disputai neperaugtų į potencialiai daug rimtesnes problemas.
Nacionalinio saugumo korta D. Trumpas pasinaudojo ir užsipuldamas „Huawei“: visas šalis jis primygtinai ragino neleisti kinų įmonei diegti 5G infrastruktūros tinklų. Australija, Naujoji Zelandija ir Japonija nedelsdamos įvedė draudimus, tačiau Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija sutiko taikyti tiktai tam tikro lygio apribojimus, bet nugaros kinų bendrovei kol kas neatsuko.
B. Johnsonui užsiminus, kad kai kurie apribojimai gali būti sugrąžinti iki ankstesnio lygio, Baltieji rūmai tuoj pat įžvelgė lobizmą ir įspėjo, kad Vašingtonas gali sumažinti Didžiajai Britanijai perduodamos žvalgybinės informacijos kiekį, jei ši nesuskubs atimti iš „Huawei“ prieigos teisės.
Didžiulė rizika
D. Trumpo noras suvaržyti prekybos susitarimo sąlygas tam tikrais reikalavimais, susijusiais su saugumu ir užsienio politika, įstūmė Jungtinę Karalystę į ypač keblią padėtį.
Galingos valstybės, pajėgios savo nuožiūra sudarinėti prekybos sutartis su partneriais bet kurioje pasaulio šalyje, viziją puoselėjančiam B. Johnsonui galimas konfliktas su Vašingtonu kelia nemenką riziką.
Į prekybos sutartį su JAV žvelgiama kaip į pirmąjį testą, parodysiantį, ką gali Jungtinė Karalystė be ES, ir jei paaiškėtų, kad B. Johnsonas geba tesėti duotus pažadus, Jungtinės Karalystės sprendimas palikti galingiausią pasaulyje prekybos bloką ir žengti savarankiškai būtų įvertintas kaip akivaizdžiai pamatuotas.
„Atsižvelgdamas į politinę situaciją šalies viduje, ministras pirmininkas B. Johnsonas žūtbūt norės pademonstruoti, kad sutartį sudaryti pavyko ir jis gali pasiūlyti Jungtinei Karalystei tam tikrų naujų galimybių, – sakė šešėlinis tarptautinės prekybos sekretorius B. Gardineris. – Deja, bėda ta, kad gali tekti sumokėti gana aukštą kainą, kurios JAV už tą sutartį pareikalaus.“
„D. Trumpas yra iš tų, kurie pasinaudoja visais įmanomais koziriais, įskaitant užsienio ir saugumo politiką“, – įspėjo B. Gardineris ir pridūrė, kad Jungtinė Karalystė turi elgtis labai apdairiai derėdamasi su Vašingtonu.
Angusas MacNeilas, „Brexit“ nepritaręs buvęs tarptautinio prekybos komiteto pirmininkas Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose, pareiškė, kad D. Trumpas, derindamas prekybos susitarimus, su Didžiąją Britanija pasielgs tiksliai taip, kaip nori.
„D. Trumpas nori matyti, kaip ES žlunga ir visos šalys leidžiasi paverčiamos jo vasalais, – sakė Škotijos nacionalinei partijai atstovaujantis parlamento narys. – Akivaizdu, kad Jungtinė Karalystė neims mosuoti vėzdu prieš dešimtkart didesnę šalį, todėl ją pajungti bus visiškai nesunku.“
B. Johnsonui teks apsispręsti, ką apsimoka paaukoti už trumpalaikę politinę pergalę – galimybę pasigirti, kad pavyko sudaryti sutartį su Vašingtonu.
„Jungtinei Karalystei teks nutarti, ar galima leisti, kad jos užsienio ir vidaus politikos kryptį diktuotų JAV, – sakė atstovas iš Gynybos ministerijos. – Kai kurie apžvalgininkai yra linkę manyti, kad kažkuria prasme taip jau yra.“
„JAV iš pat pradžių pasakys: „Kad būtų taip, kaip norite, turite padaryti tą ir aną“, – pridūrė jis.
Kariniai reikalai
Po išstojimo iš ES Didžioji Britanija automatiškai taps silpnesne šalimi ypatinguose santykiuose su Vašingtonu, apibrėžiančiuose ilgalaikį karinį bendradarbiavimą.
Neseniai atlikta analizė parodė, kad JAV investicijos į Jungtinės Karalystės ginkluotąsias pajėgas sudarė maždaug 4 mlrd. svarų sterlingų (4,7 mlrd. eurų) per metus, ir tai prilygsta beveik 10 proc. Jungtinės Karalystės karinio biudžeto.
Pinigai skiriami tokiems dalykams kaip visame pasaulyje veikiančių JAV bazių naudojimas, pratybų programos, jungtinė veikla ir JAV investicijos į Didžiosios Britanijos karinį finansavimą. JAV taip pat nuomoja Jungtinei Karalystei „Trident“ branduolinio ginklo raketas ir vykdo jų techninę priežiūrą bei testavimą. Pastarasis faktas reiškia, kad Vašingtonas turi savo rankose pagrindinę Didžiosios Britanijos atgrasomąją priemonę.
Vykstant deryboms dėl prekybos D. Trumpas, anot ekspertų, bandys maksimaliai pasinaudoti suminėtomis aplinkybėmis.
„Bus neįtikėtinai sunku, – sakė Gynybos ministerijos pareigūnas. – Jei bus apkarpyta gynybai skiriama 4 mlrd. svarų sterlingų suma, galime sulaukti rimtų problemų.“
Kaip neseniai sakė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace‘as, šalis turi rengtis kovai, kurioje nesulauks pagalbos iš artimiausio sąjungininko, o tikimybė, kad D. Trumpas ir toliau laikysis izoliacionizmu pagrįstos užsienio politikos, yra labai reali.
„Esame labai priklausomi nuo amerikiečių apsaugos iš oro ir amerikiečių žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo resursų, – sakė B. Wallace‘as leidiniui „Times“. – Privalome išplėsti savo arsenalą.“
„Pagrįstą nerimą, mano galva, kelia tai, kad prezidentas D. Trumpas su jam būdingu derybininko požiūriu į tarptautinius reikalus, pasireiškiančiu ir apsibrėžiant santykius su sąjungininkėmis, sudaro labai stiprų įspūdį. Daugeliu atvejų jis tiesiai šviesiai pasako, ko nori mainais už saugumo garantijas“, – sakė RUSI direktoriaus pavaduotojas M. Chalmersas.
Praeitą mėnesį D. Trumpas atsiribojo nuo įsipareigojimo ginti tas NATO nares, kurios nesugebės skirti 2 proc. BVP gynybai, ir net užsiminė, jog gali padidinti tarifus, siekdamas, kad būtų imtasi veiksmų.
„Tai kelia didelį nerimą, – sakė M. Chalmersas, – Juk šitai reiškia, kad bet kurią akimirką saugumo pagrindai, kuriais sąjungininkės manė galį pasikliauti, taps priklausomi nuo ekonominių sąlygų, kurias kas mėnesį bus galima keisti.“
Vis dėlto ne visų nuomonė tokia pesimistinė. Kai kurie ekspertai mano, kad bendri saugumo reikalai, su kuriais, šiaip ar taip, nesiejami artimiausi užsienio politikos tikslai, suveiks kaip garantas, kad partnerystė neiširs, o prekybos sutartis nesužlugs dėl skirtingų požiūrių į užsienio politiką.
„Santykiai su JAV saugumo srityje yra pagrįsti žvalgybinės informacijos ir įvairių priemonių mainais. Tikrai nebūtų lengva atsiriboti“, – sakė tarptautinės prekybos sekretorius Liamas Foxas.
Galingiausio premjero nuo Blairo laikų laukia visiška atsakomybė
Be abejonės, akivaizdi B. Johnsono turima dauguma Bendruomenių Rūmuose užtikrina jam galimybę priimti tvirtus šalies vidaus politikos sprendimus. Teoriškai jis yra galingiausias britų premjeras nuo pat Tony Blairo laikų. Tačiau konservatorių stovykloje gali ir vėl prasidėti susiskaldymas, ypač tuo atveju, jei pereinamajam laikotarpiui artėjant į pabaigą ir vėl iškils
„Brexit“ be susitarimo perspektyva, rašo žurnalas „The National Interest“.
Svarbu neužmiršti, kad už Londono ribų yra ir kitų politinių veikėjų ir institucijų, kurie garsiai išreikš savo nuomonę apie „Brexit“ pasekmes. Pavyzdžiui, Škotijos valdžia reikalauja naujo referendumo dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės, o Šiaurės Airijoje tiek junionistai, tiek nacionalistai atsargiai žvelgia į tai, ką Londonas gali mėginti įgyvendinti. O. B. Johnsonas puoselėja ambicijas ne tik neįsikibti sėkmės, kuri jo torių partiją lydėjo gruodį vykusiuose parlamento rinkimuose, bet ir išplėsti konservatorių potencialą vietovėse, kuriose tradiciškai vyrauja už leiboristus balsuojantys
darbininkų klasės atstovai.
Suvaldyti visus šiuos tikslus vienu metu bus sudėtinga užduotis, kuri taps dar keblesnė tuo atveju, jei šalį apims ekonominė ar politinė krizė. Aišku viena: Europos klausimo lengvai išspręsti nepavyks. Žinoma, vienuolika mėnesių nėra pakankamas laikotarpis, per kurį būtų galima nustatyti nuolatinius susitarimus, galinčius sulaukti plataus palaikymo Didžiosios Britanijos politinėje sferoje. Galiausiai Didžioji Britanija juk beveik pusę amžiaus buvo viena iš Europos projekto varomųjų galių, tačiau nedarė nieko, kad nuslopintų nacionalistinius jausmus, kurie tarytum po ilgo lėto virimo
ėmė kunkuliuoti ir 2016-ųjų birželį išsipylė, paskatindami šalį palikti Europos Sąjungą.
Nepaisant to, kaip pasitraukimo akimirka mėgavosi užkietėję euroskeptikai, ji žymėjo tik proceso, kurio tikrosios pabaigos nematyti, pradžią. Jei kalbėtume apie šį procesą kaip apie Didžiosios Britanijos nepriklausomybės nuo Europos įtvirtinimo istoriją, galima teigti, jog toji istorija gali būti be pabaigos – tebesitęs ta pati kova dėl tinkamiausių Didžiosios Britanijos ir jos artimiausių kaimynių santykių, tik ji jau rutuliosis išorėje.