Propagandinė Rusijos žiniasklaida lapkričio 25-osios dieną neplatino jokių pranešimų apie tai, kad buvo atakuoti Ukrainos laivai. Nė vienas naujienų kanalas nė žodžiu neužsiminė apie tai, kad Rusijos pakrančių apsaugos laivas taranavo Ukrainos laivą. Visi tos šalies informacijos šaltiniai it mantrą be perstojo kartojo vieną ir tą patį teiginį – „Trys Ukrainos laivai nelegaliai kirto Rusijos sieną“.
Kaip rašoma Rusijos propagandinius šaltinius analizuojančioje ukrainiečių svetainėje stopfake.org, lapkričio 25 d. per vakarinę naujienų laidą „Vesti“ ir toliau buvo neigiamas jūroje įvykusio incidento faktas. „Mūsų tarnybos neturi apie tai jokios informacijos“, – sakė laidos vedėjai.
Tik dienai einant į pabaigą Rusijos žiniasklaida pradėjo skelbti, kad FSB sulaikė tris Ukrainos kariniam laivynui priklausančius laivus, be to, į ukrainiečius buvo paleista ugnis: šitaip, esą, buvo bandoma priversti juos sustoti.
Įvykęs incidentas neužilgo buvo įvardytas kaip Ukrainos prezidento Petro Porošenkos iniciatyva jūroje sukelta agresija Rusijos Federacijos atžvilgiu. Šią akciją Ukrainos vadovas, esą, surengė norėdamas sustiprinti savo pozicijas prieš 2019 metų kovą įvyksiančius šalies prezidento rinkimus.
Ryškiausias Rusijos kalbų apie incidentą leitmotyvas – tvirtinimas, kad Ukraina surengė provokaciją.
„Jūros pajėgų smūgis: Kijevas surengė provokaciją ir visą kaltę nutarė suversti Maskvai“, „Rusijos Valstybės Dūma: Ukraina sumaišė su purvais tarptautinę jūrų laivininkystės teisę“, „Zacharova Ukrainos laivyno veiksmus pavadino banditiškais“, „Sluckis Kerčėje įvykusį incidentą su Ukrainos laivais pavadino prieš rinkimus Porošenką apėmusia agonija“ – tokiomis vaizdingomis antraštėmis „puošėsi“ Rusijos žiniasklaida.
Naujienų agentūros „RIA Novosti“ perduodamose apžvalgose tolydžio jautėsi vis daugiau agresijos, rašo stopfake.org.
Žurnalistai citavo Jakovą Kedmi, Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininką, buvusį Izraelio organizacijos „Nativ“ vadovą, pasakiusį, kad Izraelio pajėgoms yra griežtai nurodyta nuožmiai ginti Izraeliui artimiausius vandens objektus, t. y. „nedelsiant paleisti ugnį ir sutriuškinti“ priešininką. (Šis veikėjas yra gimęs Maskvoje ir nuo gimimo jo vardas buvo Jaša Kazakovas. J. Kedmi vadovaujama organizacija „Nativ“ padėjo Sovietų Sąjungoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims imigruoti į Izraelį.)
Nušviečiant incidentą Rusijoje peršama ir dar viena mintis: susidūrimas, esą, buvo surežisuotas Ukrainos prezidento (o galbūt net Jungtinių Valstijų – juk kaip tik Vašingtonas, remiantis Maskvos transliuojamomis iškreiptomis žiniomis, diktuoja Ukrainoje visas taisykles). Inicijuodamas tokį įvykį, P. Porošenka, esą, siekė pasikelti abejotinus savo reitingus ir užsitikrinti pergalę per kitąmet nusimatančius rinkimus.
Leonidas Sluckis, vadovaujantis Rusijos Valstybė Dūmos Užsienio reikalų komitetui, incidentą pavadino prieš rinkimus P. Porošenkos patiriama agonija, o kandžiomis pastabomis garsėjanti Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Ukrainos laivai ėmėsi banditiškų metodų.
„Rossia 24“ kanalu transliuojamos laidos „Vesti“ diktoriai vienas per kitą kartojo, kad incidentą sumanė P. Porošenka, norėdamas įgyti daugiau populiarumo.
Agentūros TASS gynybos srities ekspertas Viktoras Litovkinas pavadino P. Porošenką marionete ir pareiškė, kad iš tiesų visus sprendimus diktuoja JAV ambasadorius ir JAV specialusis atstovas derybose Ukrainos klausimais Kurtas Volkeris.
Rusijos Federacijos Tarybos informacijos politikos komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas pareiškė, kad P. Porošenka asmeniškai nurodė sukelti incidentą Kerčės sąsiauryje. „Tai provokacija, kurios tikslas – padidinti savo populiarumą“, – sakė jis.
Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vladimiras Džabarovas taip pat apkaltino P. Porošenką konflikto išprovokavimu siekiant atidėti kitąmet numatytus prezidento rinkimus.
Provokacija incidentą pavadino ir kas savaitę kanalu NTV transliuojamos programos „Itogi nedeli“ vedėja Irada Zeinalova. Ji taip pat nurodė, kad šitaip elgdamasis Ukrainos prezidentas mėgina pasikelti reitingus. „Karas – tai jo instrumentas“, – išrėžė laidos vedėja.
P. Porošenka, beje, nebuvo vienintelis, kuriam Rusijos žiniasklaida klijavo incidento organizatoriaus etiketę. Rusijos manipuliacijas, vykdomas pateikiant iškreiptą informaciją, tiesiog sunku įsivaizduoti be Vakarams, o ypač JAV, metamų kaltinimų.
Rusijos paskirtas aneksuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas pareiškė, kad atsakomybė už provokaciją tenka Kijevą valdantiems vakariečiams, mėnesių mėnesiais, esą, kalbėjusiems apie situaciją Azovo jūroje.
Nuo oficialios versijos nė kiek nenukrypo ir Kremliui ištikimas laikraštis „Moskovskij komsomolec“. Remiantis jo publikacijomis, „Ukraina ir jos globėjai iš vakarų dirbtinai didina įtampą dėl neegzistuojančios Azovo jūros problemos ir taip elgiasi norėdami sukurti dar vieną priežastį daryti Rusijai spaudimą“.
Oficialioji Rusijos žiniasklaida savos šalies pajėgų veiksmus, nukreiptus į Ukrainos laivus, pavadino logišku atsaku į vykdytą provokaciją. „Kartais tenka veltis į konfliktą, norint pamokyti tą, kuris demonstruoja akiplėšiškumą. Dabar, kai tuos laivus sulaikėme, Ukrainai turėtų tapti aišku, kad šitaip elgtis ji negali“, – konstatavo TASS gynybos srities ekspertas V. Litovkinas.
Rusijos propagandos ruporai mėgino paskleisti žinią, kad Ukrainos pajėgos pradėjo atakuoti Donecką, bet, pasirodžius tokiai informacijai, socialiniuose tinkluose pasipylė Donecke gyvenančių asmenų pranešimai, paneigiantys melagingus tvirtinimus ir nurodantys, kad okupuotame Donbase tikrai ramu. Vėlų lapkričio 25 d. vakarą tų pramanų, matyt, buvo nutarta nebeplatinti.
Rusijos naujienų portalas Lenta.ru, remdamasis Rusijos valstybinės naujienų agentūros RIA Novosti pranešimu, paskelbė esą po „ukrainiečių provokacijos Azovo jūroje Ukrainos ginkluotosios pajėgos masiškai apšaudė Donecko Liaudies Respubliką (DLR)“. Politologas Linas Kojala sekmadienio vakarą portalui lrt.lt sakė, kad tokie kaltinimai – vienas iš galimų dezinformacijos pavyzdžių.
RIA žurnalistas tvirtino, esą Ukrainos pajėgos smogia gyvenamiesiems rajonams. Apšaudymai esą prasidėjo 23 val. Maskvos (22 val. – Kijevo ir Vilniaus) laiku.
Apšaudymams, kaip skelbiama, naudojama ir sunkioji artilerija.
DLR atstovas Jungtiniame valdymo ir koordinavimo centre Ruslanas Jakubovas naujienų agentūrai „Interfax“ pasakojo, kad „bendra situacija yra rami“. Jo žodžiais, apšaudymų naudojant Minsko sutartimi uždraustus ginklus nefiksuota, rašė Lenta.ru.
Straipsnyje primenama, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba situaciją Azovo jūroje pavadino provokacija iš Ukrainos pusės. Spectarnyba teigia turinti tai pagrindžiančių nepaneigiamų įrodymų, kuriuos žada paskelbti artimiausiu metu.
Rytų Europos studijų centro direktorius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas L. Kojala sakė, kad tokie kaltinimai – vienas iš galimų dezinformacijos pavyzdžių.
Politologas primena, kad karo Ukrainoje įkarštyje buvo įprasta, jog kilus didesniam ar mažesniam incidentui pasipila gausybė informacijos, kuria bandoma nukreipti dėmesį nuo pagrindinių įvykių ar apipinti juos nepatvirtintais faktais.
„Tikėtina, jog ir šiuo atveju tai nebus vienintelė istorija, kuri bus vėliau paneigta“, – sako L. Kojala, pridurdamas, kad visgi savo auditoriją, ypač internete, tokios istorijos pasieks ir sudarys klaidingą vaizdą.