Šiuo vyriausybės sprendimu Austrija tampa pirmąja iš didžiųjų žemyno valstybių, kuri atsisako neprivalomų skiepų idėjos. Išsamiau apie šiuos planus šalies sveikatos apsaugos ministerija paskelbė ketvirtadienį. Vengimas skiepytis nebus vertinamas kaip baudžiamoji veika, bet už jį gresia baudos iki 3 600 eurų.
Toks žingsnis sukėlė radikaliai nusiteikusių grupių protestus ir pasipriešinimą. Bet pasak teisės ekspertų, išaugęs užsikrėtimų skaičius reiškia, kad konstitucinių kliūčių šiam žingsniui nėra.
Kam bus būtina skiepytis?
Vakcinacija bus privaloma visiems vyresniems nei keturiolikos metų amžiaus Austrijos gyventojams. Asmenys, neseniai persirgę koronavirusine infekcija, turės pasiskiepyti praėjus 180 dienų nuo susirgimo.
Išimtys bus taikomos nėščiosioms ir asmenims, kurie negali vakcinuotis dėl medicininių priežasčių.
Kiek žmonių bus taikomas šis įpareigojimas?
Jis bus taikomas apie 7,7 mln. gyventojų, įskaitant Austrijos piliečius ir nuolatinius rezidentus. Maždaug 1,4 mln. iš jų nėra pasiskiepiję nė viena vakcinos doze.
Tik 2,5 mln. žmonių yra pasiskiepiję stiprinamąja vakcinos doze, nors pastarosiomis savaitėmis vakcinacijos tempai paspartėjo.
Kokios gresia baudos?
Asmenims, kurie atsisakys skiepytis, gresia ketvirtinė bauda iki 600 eurų, jei jie pripažins šį savo pažeidimą. Suma išaugs iki 3 600 eurų, jeigu valdžia ims vykdyti išsamų tyrimą.
Vyriausybė netaikys fizinės prievartos skiepytis.
Ar nepasiskiepijusiesiems gresia kitos nuobaudos?
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus nepasiskiepijusiems asmenims toliau galios karantinas, ir jie negalės lankytis ne pirmo būtinumo prekių parduotuvėse, restoranuose ar viešbučiuose.
Vyriausybė svarsto kitas nuobaudas, tarp jų, ir tas, kurios yra susijusios su jų darbo vieta.
Kokia politika vykdoma kitose Europos šalyse?
Kai kurios Europos šalys įvedė privalomą skiepijimąsi tam tikrų profesijų atstovams, įskaitant gydytojus, mokytojus ar valstybinio sektoriaus tarnautojams. Graikijoje skiepai privalomi vyresniems nei 60-ies metų amžiaus žmonėms.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen paragino bloką pradėti diskusijas šiuo klausimu. Vokietijos įstatymų leidėjai taip pat gali balsuoti dėl tokių įgaliojimų suteikimo jau artimiausiais mėnesiais.
