Anksčiau buvo nustatyta, jog galimas stiprus žemės drebėjimas Nankai įduboje – povandeniniame griovyje, besidriekiančiame paraleliai Japonijos pietinei pakrantei – pražudytų 24 tūkst. 700 žmonių. Šiuos 2003 metaus gautus skaičius paneigė Japonijos vyriausioji stichinių nelaimių prevencijos taryba, besiremdama informacija, surinkta po 2011 metų kovo 11-osios dienos žemės drebėjimo.
Toks aukų skaičius – iki 323 tūkst. - įmanomas tuo atveju, jeigu įvyktų 9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, po kurio sektų maždaug 34 metrų aukščio cunamis ir nusiaubtų Kočio prefektūros pakrantės miestus.
Tokio cunamio bangos, siekiančios net 20 metrų aukštį, atneštų žalos dar aštuonių pakrantėje esančių prefektūrų miestams.
Iš visų 323 tūkst. aukų (kurių būtų 30-yje iš 47 Japonijos prefektūrų) net 70 proc. žūtų per cunamį. Sužeistųjų skaičius galėtų siekti iki 623 tūkst.
Cunamis užtvindytų 1036 kvadratinių kilometrų pločio teritoriją – dvigubai didesnę teritoriją, nei užtvindė 2011 metų stichija. Specialistai taip pat pateikė ir blogiausio scenarijaus variantą – stichija sunaikintų 2,38 mln. pastatų: arba juos sugriautų cunamis, arba gaisrai, sukelti viryklių ar šildymo prietaisų.
„Mūsų gauti skaičiai labai dideli, tačiau raginame žmones nenuleisti rankų „ruošiantis galingam žemės drebėjimui“, - žurnalistams sakė už stichinių nelaimių prevenciją atsakingas ministras Masaharu Nakagawa.
„Turime peržiūrėti visus stichinių nelaimių prevencijos planus ir pabandyti sumažinti aukų skaičių iki nulio“, - sakė ministras ir pridūrė, jog skubiai evakavus žmones iš žemiau esančių teritorijų galima išgelbėti daugiausia gyvybių.
Po prieš 17 mėnesių Japonijoje vykusio žemės drebėjimo ir cunamio maždaug 19 tūkst. žmonių paskelbti mirusiais ar vis dar laikomi dingusiais be žinios.