Dėl to JAV karinės oro pajėgos kaip reikiant nerimauja, skelbia „The Daily Beast“.
Aukštai skrendantys itin greiti ir radarais sunkiai susekami „F-22 Raptor“ naikintuvai – patys galingiausi naikintuvai, kokius tik yra sukūrę amerikiečių inžinieriai. Nepaisant to, tiek „Raptor“, tiek kiti šalies turimi naikintuvai turi silpnąją vietą. F-22 ilgo nuotolio raketos „oras-oras“ gali ir nepataikyti į priešo lėktuvą. Kaip tai įmanoma? Priešai apsirūpino naujomis radarus klaidinančiomis technologijomis.
Problema ėmė dar labiau badyti akis ir toliau augant įtampai santykiuose su Rusija – atsiradus kad ir menkai didžiųjų pasaulio valstybių konflikto galimybei.
„Mes – JAV gynybos departamentas – daug metų nesirūpinome veiksmingais būdais, kaip apsisaugoti nuo radioelektroninių trukdžių. Turime radarais sunkiai susekamų lėktuvų, todėl teks kaip reikiant paprakaituoti ieškant būdų, kaip išvengti radioelektroninių trukdžių ir tiksliai pataikyti į taikinį (priešo lėktuvą, pavyzdžiui, Rusijoje pagamintą „Suchoi“) „Su-35“, mūsų raketoms sunku juos numušti“, – „The Daily Beast“ sakė vienas patyręs oro pajėgų pareigūnas.
Bėda ta, kad dauguma potencialių priešų, pavyzdžiui, kinai ir rusai, jau turi modernių radarų trukdžių technologijų. Minėtosios radijo ryšio trukdžių technologijos, galinčios veiksmingai įsiminti gaunamą radaro signalą ir jį atkartoti siuntėjui, kaip reikiant apsunkina radarų darbą.
Dar baisiau tai, kad naujos kartos trukdžių sistemos apakina nedidelius raketose „oras-oras“ (pavyzdžiui, „Raytheon AIM-120 AMRAAM“) esančius radarus. Minėtosios raketos – pagrindinis JAV ir sąjungininkų turimas ilgojo nuotolio ginklas.
Tai reiškia, kad priešų lėktuvui numušti gali prireikti net kelių raketų – net ir tokiems galingiems naikintuvams kaip „Raptor“.
Kitas JAV karinių oro pajėgų pareigūnas, turintis patirties su radarais sunkiai susekamu naikintuvu „F-35 Joint Strike Fighter“, taip pat sutinka su šiuo teiginiu.
„Raytheon AIM-120 AMRAAM“ pastaraisiais metais sulaukė nemažai patobulinimų, tačiau šiandien jų technologijos jau pasenusios, šiandien jie netinkami, radijo ryšio trukdžiai joms neįveikiama užduotis.
Kaip ir bombos, raketos gali pasiekti taikinį, nutolusį konkrečiu atstumu. Kitaip tariant, jos vertinamos pagal tai, kaip toli esantį priešą gali sunaikinti. Jau visai greitai „Raytheon AIM-120 AMRAAM“ bus nustumtos į antrą planą – jų vietą užims naujos kartos ginklai. Rusija jau kuria itin ilgo nuotolio ginklą, paslaptingai vadinamą K-100. Spėjama, kad jo įveikiamas atstumas iki taikinio bus pats ilgiausias pasaulyje.
Tai ne vienintelė problema. Pentagonas visada daugiausia dėmesio skyrė naujų naikintuvų, o ne naujų ginklų, kūrimui – tai neabejotinai amerikiečių silpnoji vieta. XX amžiaus 8-ąjį dešimtmetį tuomet naujutėlaitis „F-15A Eagle“ buvo aprūpintas tokia pat pasenusia ginkluote kaip ir Vietnamo laikų „F-4 Phantom II“.
Teko palaukti iki XX amžiaus paskutinio dešimtmečio, kol F-15 pagaliau gavo „Raytheon AIM-120 AMRAAM“ tipo ginklų ir galėjo išnaudoti visą turimą potencialą. Ta pati taisyklė galioja ir trumpo nuotolio raketoms. Tik XXI amžiaus pradžioje, pristačius trumpo nuotolio raketas AIM-9X, JAV pagaliau įgijo oro mūšiams tinkamą ginklą, galintį deramai varžytis ar net pralenkti rusų turimas „R-73 Archer“ raketas.
JAV karinių oro pajėgų pareigūnai tvirtina, kad dalis Amerikos turimų raketų mūšiuose atliktų savo darbą, tuo net neabejojama, tačiau jų gali prireikti žymiai daugiau, nei manyta iš pradžių. Bėda ta, kad naikintuvai gali nešti ribotą kiekį raketų.
Naikintuvas „Raptor“ gali nešti šešias AMRAAM tipo raketas ir dvi trumpo nuotolio „AIM-9 Sidewinder“. Ateityje šis skaičius gali būti padidintas iki šešių. Senesnės kartos naikintuvai, tokie kaip „Boeing F-15 Eagle“, gali gabenti ne daugiau aštuonių raketų. F-16 įprastai turi ne daugiau šešių.
Tai reiškia, kad, jeigu naikintuvas priverstas iššauti, pavyzdžiui, tris raketas vienam priešų naikintuvui, Pentagonas susiduria su rimta bėda.
„Vienas šūvis – vienas dalykas. Jeigu prireikia dar vieno, kyla bėdų, nes raketų skaičius konkrečiai operacijai yra ribotas“, – konstatuoja buvęs JAV karinių oro pajėgų pilotas, gerai susipažinęs su Rusijos turima ginkluote.
Galimas ne vienas šios problemos sprendimas, tačiau visi jie susiję su papildomomis išlaidomis naujų raketų kūrimui ir gamybai.
Buvęs JAV karinių oro pajėgų žvalgybos vadas pulkininkas leitenantas Dave‘as Deptula teigia, kad tiek Amerikai, tiek jos sąjungininkams būtina turimas raketas „oras-oras“ skubiai pritaikyti ateities poreikiams – kad galėtų sėkmingai susidoroti su priešų „elektroninėmis atakomis“.
Vienas iš paprasčiausių problemos sprendimo būdų – sukurti raketą, gebančią pasirinkti taikinį radarais, naudojančiais kitą radijo ryšį. Dabartiniai naikintuvų radarai ir raketos naudoja vadinamąsias X bangas, tačiau jos nėra vienintelis pasirinkimas.
„Išsiversti be X bangų tikrai įmanoma“, – sako vienas JAV karinių pajėgų pareigūnas.
Pentagonas taip pat galėtų pasigaminti raketą, naudojančią įvairių rūšių jutiklius, pavyzdžiui, toje pačioje raketoje įrengti ir infraraudonųjų spindulių taikymosi techniką, ir radarus. Praeityje šis metodas bandytas, tačiau nesėkmingai.
Šiuo metu JAV gynybos departamentas, vadovaujamas laivyno, bando padidinti turimų „AIM 9X Sidewinder“ raketų nuotolį, ir taip Pentagono naikintuvams suteikti daugiau galimybių susidoroti su elektroninėmis atakomis. Tačiau, net ir padidinus raketų nuotolį, patobulintos „Sidewinder“ jokiais būdais neprilygs AMRAAM.
Kitas problemos sprendimas – tokius naikintuvus kaip F-22 ir F-35 aprūpinti mažesnėmis raketomis. „Lockheed Martin“ korporacija šiuo metu kaip tik kuria naujas trumpo nuotolio raketas „oras-oras“, pavadintas „Cuda“.
Jos galėtų du ar net tris kartus padidinti ginklų, kuriuos gali nešti JAV radarais sunkiai susekami naikintuvai, skaičių. „Rinkitės naujas raketas „oras-oras“, tokias kaip „Cuda“, jos pajėgios neutralizuoti bet kokį kiekybinį pranašumą“, – teigia vienas srities specialistas.
Jo teigimu, nors šie naujos kartos ginklai, tokie kaip „Cuda“, ir gana nedideli, jų įveikiamas atstumas iki taikinio tikrai įspūdingas. Taip yra todėl, kad jos nėra aprūpintos sprogstančiu užtaisu – tiesiog pasiekia taikinį ir sunaikina jį kinetine energija.
Nepaisant vilčių suteikiančių pareiškimų, JAV karinių oro pajėgų pareigūnas skeptiškai vertina tokius ginklus, galinčius pasiekti tiek gana arti, tiek toli esančius taikinius.
„Labai abejoju, kad pavyks sėkmingai išspręsti senų raketų nuotolio ir skaičiaus problemą“, – įsitikinęs specialistas.
Anot jo, ateities ginklams pavyktų žymiai veiksmingiau atremti priešų elektronines atakas. Kalbant apie naujus naikintuvus, ateityje greitis ir manevringumas – savybės, kuriomis garsėja tokie naikintuvai kaip „Raptor“, jau nebebus tokios svarbios.
„Manau, kad ateityje, tobulėjant ginklų nuotoliui ir greičiui, naikintuvų greitis ir manevringumas nebebus tokie svarbūs“, – sako žinovas.
Šaliai, kuri šimtus milijardų dolerių išleido tokiems naikintuvams, ši žinia gana skaudi.