Pažintis su geriausiu Estijos karo žvalgybininku: tai, ką jis daro, sugeba tik vienetai

Rugsėjo 12-ąją Estijos karinės žvalgybos vadui pulkininkui Margo Grosbergui sukako 50 metų. Rugsėjo 14-oji buvo jo paskutinė darbo diena. Per pokalbį su „Eesti Ekspress“ M. Grosbergas dalijosi mintimis apie savo darbą, apie tai, kaip karas Ukrainoje pakeitė žvalgybininkų darbo specifiką, ir apie tas žvalgybos užduotis, kurių tikslas – ištirti padėtį Rusijoje.

Pernai vasario 24-ąją, maždaug ketvirtą valandą dienos, iš Pskovo karinio aerodromo pakilo beveik dvi dešimtys daugiafunkcių orlaivių Il-76. Jais skrido didžiulis skaičius Rusijos oro desanto pajėgose tarnaujančių karių, priskiriamų rusų armijos elitui. Tai viskam pasirengę ir labai patyrę asmenys, dalyvavę Čečėnijos karuose, per kuriuos pelnė „šlovę“ dėl precedento neturinčio žiaurumo, atviro ir niekuo nepateisinamo eilinių žmonių žudymo. Tą dieną maždaug tūkstantis tokių karių turėjo atskristi į Kyjivą ir greitai užbaigti tai, ką jau buvo pradėję kiti Rusijos pajėgų daliniai, – perversmą Ukrainoje ir visos šalies perdavimą Rusijai.

Temo. Pakilo pirmas lėktuvas. Netrukus antras. O jau tada ir visi likusieji. Maždaug po valandos žinomas Europos žurnalistas tyrėjas Christo Grozevas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad, remiantis Ukrainos vyriausybės šaltiniais, desantininkai skrenda į Kyjivą ir jau po valandos bus vietoje.

„Vienintelis galimas jų tikslas – jau šiandien užimti ir pavergti Kyjivą (taip pat įkurdinti jame marionetinę vyriausybę), – parašė jis. – Pasaulis gi tik žiūri ir nieko nedaro.“