Nuo 2013 metų suteikiant pilietybę išskirtinai turtingiems asmenims Kipro vyriausybei pavyko surinkti net 4 mlrd. eurų. Mainais už pinigines investicijas turtingiesiems buvo suteikiama teisė gyventi ir dirbti bet kurioje Europos šalyje. Vien pernai pritaikius prieštaringai vertinamą sistemą buvo išduota daugiau nei 400 pasų.
Iki 2013 metų sprendimai dėl Kipro pilietybės suteikimo būdavo priimami vien ministrų. Vėliau buvo nustatyta kiek formalesnė tvarka. Ji galioja ir dabar.
Į „The Guardian“ akiratį patekusiame nutekintame sąraše – šimtų sėkmingai minėtomis schemomis pasinaudojusių asmenų vardai ir pavardės. Tarp jų – keletas stambių verslininkų ir politinėse sferose įtakingų veikėjų.
Tai pirmas kartais, kai nutekinus asmenų, kuriems buvo suteikta Kipro pilietybė, sąrašą buvo atskleistos ypač turtingų piliečių tapatybės. Viešumon iškilo buvusio Rusijos parlamento nario, didžiausio Ukrainos komercinio banko įkūrėjų ir į lošimų verslą įsitraukusio milijardieriaus pavardės.
Nutekintas sąrašas verčia susimąstyti apie mažai kam žinomas, bet itin pelningas machinacijas ir suabejoti Kipre vykdomų paraiškas dėl pilietybės suteikimo pateikiančių asmenų patikros sąžiningumu.
Vienas iš asmenų, sugebėjusių iki 2013 metų pasinaudoti minėtomis schemomis, – oligarchas, meno vertybių kolekcionierius, kuriam priklauso iš JAV prezidento Donaldo Trumpo įsigyti apartamentai Palm Biče. Kitas – Sirijos verslininkas, turintis artimų ryšių su šalies prezidentu, nutekintame iš JAV siųstame diplomatiniame pranešime apibūdinamas kaip tipinis iš korupcijos karo niokojamoje Sirijoje lobstančio asmens pavyzdys.
Europos politikai jau kurį laiką su nerimu stebėjo vis didėjantį šių schemų taikymo mastą. Kai kurie tvirtino, kad jos pažeidžia visuotinai priimtiną pilietybės koncepciją. Ana Gomes, Europos Parlamento narė iš Portugalijos, „auksines vizas“ pavadino bet kokiems moralės principams prieštaraujančiomis ir ydingomis priemonėmis.
„Tikrai neprieštarauju, kad konkrečios valstybės narės gali turėti teisę suteikti pilietybę arba leidimą gyventi pavieniams piliečiams, ženkliai prisidedantiems prie šalies gerovės kūrimo savo indėliu į meno, mokslo ar net investicijų sferą. Vis dėlto pilietybė turi būti suteikiama, o ne parduodama“, – tvirtino politikė.
A. Gomes taip pat pridūrė, kad pati yra ne kartą bandžiusi gauti Portugalijoje auksines vizas įgyjančių asmenų sąrašus. To padaryti jai, deja, nepavyko. „Kam reikalingas toks įslaptinimas? Slaptumas visada kelia begalę įvairiausių įtarimų“, – sakė ji.
Dar šiemet Europos Parlamente ketinama diskutuoti dėl A. Gomes siūlomos pataisos, numatančios ypač kruopščios saugumo patikros procedūras, kurios visose šalyse turėtų būti atliekamos kiekvienu „auksinės vizos“ suteikimo atveju. Visiškai neseniai Europos Komisija pateikė atskirą nurodymą ištirti šiuo metu atliekamų patikrų patikimumą.
Kipro vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje skelbiama, kad pilietybę pagal schemą norintys gauti asmenys gali tai padaryti investuodami 2,5 mln. eurų į šalį per nekilnojamąjį turtą, verslą ir vyriausybės obligacijas.
