Tokia tendencija aiškiai matoma „Levada Center“ atlikto socialinio tyrimo rezultatuose. Tai reiškia, jog nuo 2014 metų pradžios iki dabar V. Putino populiarumas išaugo 18 proc. Didesnis jis buvo tik 2008 metais, kai vyko karinis konfliktas su Gruzija dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos (šoktelėjo iki 87 proc.).
„Levada Center“ vadovas Levas Gudkovas pažymi, jog akivaizdų Rusijos prezidento populiarumo augimą lemia ne kas kita, o karinis konfliktas.
„Visi populiarumo pikai tiesiogiai susiję su militaristine, karine retorika, patriotizmo korta. Jeigu atidžiau pažvelgtume į visą šalies žmonių požiūrio į V. Putiną istoriją, pirmąjį tokį akivaizdų pakilimą pamatytume antrojo Čečėnijos karo metais, kai Maskvoje buvo sprogdinami pastatai. Tuo metu visi populiarumo rodikliai net du mėnesius kryptingai judėjo į viršų“, - sako L. Gudkovas.
Anot L. Gudkovo, jau tada buvo naudojamos agresijos provokavimo priemonės, negatyvios mobilizacijos retorika, šlovintos Rusijos ginkluotosios pajėgos ir bandyta įrodyti, jog Maskvai būtina panaudoti savo karinę galią ginant „saviškius“ („fašistinis Saakašvilio režimas“, „genocidas“, sąmokslas prieš Rusiją, NATO plėtros keliamas pavojus ir taip toliau) – lygiai tokie pat metodai šiandien naudojami ir kare su Ukraina.
„Praktiškai iš karto po karinio konflikto su Gruzija, tų pačių metų rudenį, įsibėgėjo finansų ir ekonomikos krizė – V. Putino populiarumas ėmė menkti“, - pažymi L. Gudkovas.
V. Putino populiarumo reitingas (simpatija prezidentui arba parama jo vykdomai politikai) krito iki pat 2013 metų gruodžio. Procesas sustojo prieš pat Naujuosius metus. Įžengus į 2014 metus, pažymi L. Gudkovas, prasidėjo su žiemos olimpinėmis žaidynėmis Sočyje susijusi retorikos kampanija.
„Patriotinės tematikos renginiai, laidos apie stebuklus, įvykusius Sočyje, neslopstanti pergalių euforija. Tai buvo laikinas Rusijos valdžios laimėjimas, reitingai labai greitai vėl būtų ėmę kristi žemyn, tačiau Maidanas arba, konkrečiau kalbant, Rusijos reakcija į Viktoro Janukovyčiaus gėdingą pabėgimą, visuomenės nuotaikų kreivę kardinaliai pakeitė“, - paaiškino L. Gudkovas.
Anot specialisto, įvykiai Ukrainoje - konkrečiau kalbant, agresyvi ir propagandinė kampanija prieš Ukrainos demokratiją, gėdingai sprukusio ne juokais susikompromitavusio Ukrainos prezidento gynimas, daugumos Ukrainos žmonių siekio suartėti su Europa niekinimas, raginimas kovoti su valdžią užgrobusiais fašistais – iš esmės pakeitė rusų požiūrį į šalies valdžią.
„Valdžia, kuri iki tol buvo laikoma korumpuota, egoistiška, nekompetentinga, nusikalstama, naujovių bijanti ir niekam tikusi, grąžino Rusijai Krymą, parodė visam pasauliui savo tvirtą charakterį ir susigrąžino eilinių rusų pagarbą“, - mano L. Gudkovas.
„Levada Center“ vadovas įsitikinęs: parama tokiems Maskvos veiksmas sustiprino V. Putino režimo pozicijas, grąžino jam teisėtumą, kurį jis jau buvo bepradedąs prarasti. Akivaizdžiausias propagandos televizijoje sukurtas efektas – nebeliko nuomonių įvairovės, visos socialinės grupės ištikimos V. Putinui.
Anot sociologo, patriotinių jausmų proveržis ir euforija dėl Krymo išgaruos per artimiausius kelis mėnesius, tačiau šios politikos padariniai bus juntami dešimtmečius – kaip ir Čečėnijos karo atgarsiai.
„Ilgalaikėje perspektyvoje turime reikalų su niekaip nesibaigiančiu sovietinės sistemos krachu ir nesugebėjimu perdirbti bei pamiršti totalitarinę praeitį“, - konstatuoja sociologas.