Mergaitės, kurių amžius svyravo nuo 11 iki 17 metų, buvo verbuojamos ir išnaudojamos daug vyresnių vyrų, dalyvaudavo jų organizuojamose orgijose, taip pat buvo siunčiamos į kitus miestus kitiems prievartautojams.
Su savo išnaudotojais merginos susipažindavo per jaunus vaikinus, kurie vėliau jas supažindindavo su vis vyresniais vyrais, o šie vėliau įtraukdavo jas į sekso vergovės tinklą.
Dešimtajame dešimtmetyje ši byla buvo žinoma kaip „vaikų prostitucijos“ byla. Policija teigė, kad merginos viską darė savo noru.
Viena iš aukų, Emma (vardas pakeistas), sutikusi savo istoriją papasakoti „BBC Panorama“ laidai teigė, jog jos išnaudotojas visiems buvo žinomas kaip jos vaikinas. Socialiniai darbuotojai žinojo apie mergaitės draugystę su dešimčia metų vyresniu pakistaniečių kilmės vyru, taip pat žinojo ir tai, kad vyras policijai yra žinomas kaip narkotikų platintojas ir smurtautojas. Vyras turėjo žmoną ir vaikų.
Emma prisipažino išnaudojama tik tada, kai šios mama pastebėjo vidutinio amžiaus pakistaniečių kilmės vyrus slankiojant aplink namus. Mergina pravirko ir prisipažino mamai, jog yra prievartaujama.
Emma parodė mamai kruvinus drabužius, kuriuos dėvėjo prievartavimų metu. Policija pradėjo tyrimą, tačiau nepatikėjo mergaitės istorija, o vėliau pametė paltą, ant kurio buvo svarbių DNR įrodymų. Emmos išnaudotojai gąsdino ją apipildami benzinu ir grasindami padegti ir liepė atsiimti kaltinimus.
Policijai gaunant vis daugiau parnešimų dėl merginų vergavimo, vietinės organizacijos pradėjo nepriklausomą tyrimą rinkdamos duomenis apie aukas. Tačiau ataskaitą atidavę policijai išgirdo, kad nepakanka įrodymų. Ataskaitos autorė Alexis Jay klausė: „Argi ne jūsų darbas rinkti įrodymus?“.
Daugiau nei 30 organizacijų rašė laiškus taryboms, policijai ir kitoms institucijoms pranešinėdami apie naujas aukas. Informacija buvo renkama ir apie išnaudotojus, kurie visi buvo pakistaniečių bendruomenės nariai, tuo tarpu visos aukos buvo baltaodės. Bijodama kaltinimų rasizmu, policija atsisakė iškelti bylą.
„Mes turime būti labai atsargūs ir neįžeisti musulmonų bendruomenės. Negalime nagrinėti šios bylos dėl rasinės įtampos tarp baltodžių ir musulmonų“, – teigė policija.
„Man buvo pasiūlyta sudalyvauti dviejų dienų kursuose apie etninius ir rasinius skirtumus, nes, pasak jų, per mažai žinojau apie tvyrančią rasinę įtampą“, – prisimena ataskaitos autorė.
„Tai nėra rasinis klausimas, – priešinosi aukų tėvai ir globėjai. – Tai nusikaltimas, kai suaugę vyrai išnaudoja vaikus“.
Vis dėlto policija laikėsi savo, teigdama, kad rasinė įtampa yra „barjeras, trukdantis šios bylos tyrimui.“
Vis dėlto 5 vyrai iš Rotherhamo pakistaniečių bendruomenės nariai buvo suimti 2010 metais dėl mergaičių seksualinio išnaudojimo.
2012 metais britų laikraštis „The Times“ išspausdino straipsnį, kuriame paviešino slaptus policijos duomenis prieš musulmonų grupuotę, įtariamą jaunų merginų išnaudojimu. Policija neigė slepianti duomenis, tačiau straipsnis paragino aukas paduoti atsakingus asmenis į teismą.
Šiuo metu visos, daugiau nei 1400 mergaičių bylos, yra atnaujintos, renkami duomenys prieš įtariamuosius.
„Šis įvykis paveikė mano gyvenimą, kodėl tai nepaveikė mano išnaudotojo? Kodėl jis išsisuko nuo bausmės? – klausia Emma. – Visos institucijos, turėjusios mane apginti, taip pat nesugebėjo manęs apsaugoti“.