1971 metais Sietlo-Takomos oro uoste šis vyras užgrobė lėktuvą „Boeing 727“ ir, grasindamas, jog susprogdins bombą, laikė įkaitais jo įgulą bei keleivius.
Kai jo reikalavimas gauti 200 tūkst. JAV dolerių (dabar tai būtų 1,2 mln. JAV dolerių) grynais buvo įvykdytas, jis liepė įgulai kilti ir vėliau iššoko su parašiutu virš miškingų Ramiojo vandenyno pakrantės šiaurės vakarinių rajonų ir dingo.
Federalinis tyrimų biuras tuomet šį užgrobėją pavadino DB Cooperiu. O dabar tyrėjų komanda teigia išsiaiškinusi, kad lėktuvą užgrobė Vietnamo karo veteranas Robertas W. Rackstraw. Jie teigia, kad įminti šią paslaptį jiems padėjo penkios skirtingos užkoduotos žinutės, kurias esą atsiuntė DB Cooperis.
Tyrėjai teigia, kad žinutės leidžia daryti išvadą, kad R. W. Rackstraw turėjo ryšių su Centrinės žvalgybos agentūra (CŽA), o tai paaiškina, kodėl FTB nutraukė tyrimą, neišsiaiškinęs tikrosios lėktuvą užgrobusiojo tapatybės.
Keturiasdešimties tyrėjų komandai vadovavęs Tomas Colbertas tyrimo išvadas pristatė Vašingtone vasario 1 d. Jo teigimu, įrodymai leidžia daryti išvadą, kad FTB yra kaltas dėl „kliudymo tyrimui, įrodymų slėpimo ir dešimtmečių trukusio paprasčiausio melo“.
T. Colbertas sausio pradžioje atskleidė, kad vienas jam dirbęs šifruotojas pastebėjo užkoduotą žinutę teismo paskelbtame laiške, kurį esą atsiuntė DB Cooperis. Tuomet jis sakė, kad laiško apačioje buvusį devynių skaitmenų numerį galėjo atspausdinti tik R. W. Rackstraw, nes šie skaičiai nurodė tris slaptus karinius dalinius, su kuriais jis buvo susijęs karo metu.
O dabar T. Colbertas atskleidė, kad jo šifruotojas aptiko naujų slaptų žinučių dar keturiose DB Cooperio pašiepiančiose žinutėse, kurias jis atsiuntė 8-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje.
Vienoje žinutėje, atsiųstoje 1971 metų lapkričio 30 d. rašoma : „Jeigu mane pagaus, aš CŽA... RWR“. Tyrėjai mano, kad RWR yra R. W. Rackstraw inicialai. Jis taip pat nurodo, kad, jeigu bus pagautas, FTB esą jam padės išeiti į laisvę.
Kitoje žinutėje buvo užkoduotas pranešimas: „Ar FTB gali mane pagauti... SWS“. Šiuo atveju SWS reiškia Specialią karybos mokyklą, kurioje karo veteranas, kaip manoma, išmoko koduoti.
Abu laiškai buvo išsiųsti paštu trisdešimties minučių kelio atstumu nuo Kalifornijos miestelio, kur gyveno R. W. Rackstraw.
Anot T. Colberto, visi gauti duomenys įrodo tai, ką jis jau seniai manė: kad lėktuvą užgrobė ir pinigų gavo R. W. Rackstraw, kuris yra sveikas gyvas ir gyvena Kalifornijoje.
Beje, tyrėjai apklausė R. W. Rackstraw DB Cooperio byloje dar 1978 metais, tačiau jį iš įtariamųjų sąrašo išbraukė.
Kai T. Colbertas pirmą kartą viešai įvardijo R. W. Rackstraw įtariamuoju dėl minėto lėktuvo užgrobimo, veterano advokatas šiuos kaltinimus pavadino „kvailiausiu kada nors girdėtu dalyku“.
R. W. Rackstraw pasiekė karinės karjeros aukštumų kaip pilotas. Būtent tarnaudamas kariuomenėje jis išmoko šokinėti parašiutu ir net už tai gavo du apdovanojimus. Tačiau iš kariuomenės jis buvo išmestas paaiškėjus, jog nuslėpė faktą, kad buvo išmestas iš vidurinės mokyklos. Be to, jis sumelavo, kad mokėsi net dviejuose koledžuose.
T. Colbertas mano, kad būtent kariuomenė suteikė R. W. Rackstraw reikiamų įgūdžių, padėjusių įvykdyti tokią avantiūrą ir užgrobti keleivinį lėktuvą.
2016 metų liepą FTB paskelbė, kad nutraukia tyrimą, ir nurodė, kad DB Cooperis, kurio tikrosios tapatybės valdžia niekada taip ir nenustatė, iššokęs iš lėktuvo žuvo nuo aplinkos sąlygų miškuose tarp Oregono ir Vašingtono valstijų.
Netrukus po to J. Colbertas padavė FTB į teismą, kad gautų iki tol neatskleistos informacijos apie šią bylą, įskaitant ir DB Cooperio parašytus laiškus. Keturi laiškai jau buvo paviešinti, o penktąjį J. Colbertas gavo lapkritį.
Mašinėle rašytų laiškų kopijas lėktuvo užgrobėjas tuomet buvo atsiuntęs laikraščiams „The Seattle Times“, „The New York Times“, „The LA Times“ ir „The Washington Post“. J. Colbertas teigia, kad laiškas, atsiųstas praėjus septyniolikai dienų po lėktuvo užgobimo įrodo, kad FTB nuslėpė tiesą.
„Nuo pat pradžių žinojau, kad manęs nepagaus, – rašoma pagrobėjo laiške. – Aš nepalikau jokių pirštų atspaudų.“
J. Colbertas teigia, kad jis su žmona pasamdė du rašysenos ekspertus, kad jie ištirtų ranka rašytą laišką. Abu ekspertai konstatavo, kad rašysena yra panaši į DB Cooperio rašyseną ant įlaipinimo kortelės, todėl „tikėtina“, kad laiškus parašė jis.
J. Colbertas mano, kad R. W. Rackstraw veikiausiai savo užkoduotomis žinutėmis laiškuose norėjo informuoti savo sąmokslo bendrininkus, kad išgyveno po šuolio iš „Boeing 727“ lėktuvo, kurį buvo užgrobęs.
Ekspertas, mano, kad kiti žmonės, kuriuos matė nedideliame lėktuve kitame aerodrome tuo metu, kai lėktuvas buvo užgrobtas, įsodino nusileidusį DB Cooperį į savo lėktuvą ir skrisdami žemiau radarų fiksuojamo aukščio padėjo jam pabėgti.
J. Colbertas yra įsitikinęs, kad FTB per greitai nutraukė tyrimą. O dabar iššifruotos žinutės, ypač atskleidžiančios ryšį su CŽA, įrodo, kad agentūra trukdė tyrimui.
J. Colbertas sakė, kad jo komanda pernai toje vietoje, kur, kaip manoma, iššoko DB Cooperis, aptiko tai, ką mano esant parašiuto diržu bei parašiutininko kuprinės paminkštinimu. Šiuos du daiktus jo komanda perdavė FTB ir taip pat nurodė vietą, kur jie buvo rasti.
J. Colbertas mano, kad FTB iki šiol nesiėmė tinkamų veiksmų ištirti tuos daiktus. Ekspertas kelerius metus pats tyrė paslaptingąjį nusikaltimą, parašė apie tai knygą ir proceso metu sukūrė dokumentinį serialą.
J. Colbertas teigia daug tyrinėjęs ir paties R. W. Rackstraw gyvenimą. 1977 metais, praėjus šešeriems metams po lėktuvo užgrobimo, jis buvo įtariamas padirbęs 75 tūkst. JAV dolerių vertės čekių, tačiau prieš areštą pabėgo į Iraną, kur mokė šacho vyrus pilotuoti sraigtasparnius.
Tuo metu namuose policija atliko kratą jo sandėliuose ir aptiko 14 automatų ir 68 kilogramus dinamito. Vėliau jis prarado darbą Irane ir buvo sugrąžintas į Jungtines Valstijas, kur buvo suimtas dėl sukčiavimo ir savo patėvio nužudymo. Philipas Rackstraw buvo aptiktas savo tėvų namų teritorijoje su dviem kulkomis galvoje.
R. W. Rackstraw buvo išteisintas dėl nužudymo ir sumokėjo užstatą dėl kaltinimų sukčiavimu. Tuomet jis inscenizavo savo mirtį, kai jo lėktuvas esą nukrito į vandenyną Monterėjaus įlankoje, Kalifornijoje.
Tačiau vėliau jis buvo aptiktas ir FTB suimtas. Visgi dėl įrodymų, jog jis ir yra DB Cooperis, stokos bei netikėtai Vašingtone atsiradusios dalies pagrobtų pinigų (J. Colbertas mano, kad juos ten padėjo bendrininkas), R. W. Rackstraw buvo paleistas.
Galiausiai R. W. Rackstraw susitarė su prokurorais ir praleido kalėjime vienerius metus dėl savo aferų, o vėliau persikėlė gyventi į Riversaidą, Kalifornijoje. Čia jis kurį laiką dėstė teisinio tarpininkavimo dalyką, o galiausiai išėjo į pensiją ir apsigyveno savo jachtoje.