Anot laikraščio „Izvestija“, Maskvos metro policijos departamento operacijų vadovas Andrejus Mochovas teigė, jog sistema veiks 5 m spinduliu. „Jeigu (SIM – aut. past.) kortelė bus nustatyta kaip ieškoma, sistema automatiškai imsis veiksmų sekos ir perduos informaciją stoties pareigūnui“, - sakė A. Mochovas.
Daugelis nepriklausomų ekspertų tiek pačioje Rusijoje, tiek už jos ribų įsitikinę, kad tai, ką ketina įrengti vietos valdžia, yra vadinamoji IMSI gaudyklė – prietaisas, galintis „apgauti“ telefoną ir SIM kortelę, kad jis prisijungtų prie svetimos mobiliojo ryšio tinklo bazinės stoties (IMSI - tarptautinis mobiliojo telefono abonento tapatybės kodas (angl. International Mobile Subscriber Identity). Tokie prietaisai lengvai nustato, kokie telefono numeriai naudojami tam tikroje vietovėje, ar net leidžia pasiklausyti telefonų pokalbių.
Maskvos metro į prašymą pakomentuoti šiuos pranešimus kol kas neatsiliepė, rašo arstechnica.com.
„Daugelis sekimo technologijų yra kuriamos ir dislokuojamos turint galvoje teisėtus tikslus, tačiau IMSI gaudyklių, masiškai šnipinėjančių mobiliuosius telefonus, įrengimas deklaruojamam tikslui – atpažinti pavogtus telefonus – nėra nei proporcingas, nei būtinas“, - tinklalapiui arstechnica.com sakė Ericas Kingas iš „Privacy International“.
„Absurdiška ir nepateisinama yra ir įstatymų spraga, kuria jie legitimizuoja tokią praktiką – sekamo asmens ir SIM kortelės atskyrimas. Keista, kad taip atvirai diskutuojama šia tema, nes daugelyje šalių, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, atsisakoma pripažinti net patį IMSI gaudyklių egzistavimo faktą, o vyriausybės šias technologijas naudoja griežtai tik nacionalinio saugumo tikslais“, - pažymėjo jis.
Paprastai šiuos prietaisus naudoja teisėsaugos agentūros, įskaitant kelias ir Jungtinėse Valstijose. Nešiojamas, komercines IMSI gaudykles gamina šveicarų, britų ir kitų šalių įmonės, bet 2010 metais saugumo technologijų tyrinėtojas Chrisas Paget paskelbė vos už 1 500 dolerių sukūręs nuosavą IMSI gaudyklę. Tačiau mobiliųjų telefonų saugumo sritis tam tikra prasme tebėra „šnipo prieš šnipą“ sfera, kai kiekvienai priemonei sukuriama jai priešinga technologija. 2011 metų gruodį Karstenas Nohlas – dar vienas mobiliojo ryšio saugumo tyrinėtojas – pristatė programą „Catcher Catcher“, kuri stebi tinklo srautus ir aptinka naudojamas IMSI gaudykles.
Keiras Gilesas iš Oksforde įsikūrusio Konfliktų tyrinėjimų centro sakė, kad Rusijos valdžia remiasi techninių aspektų teisėtumu.
„Jie tvirtina, kad nors masiškai sekti žmones yra draudžiama, tas faktas, kad jie seka SIM korteles, kurios veikiau yra ne vartotojų, o mobiliojo ryšio operatorių nuosavybė, jų sekimo planams suteikia pakankamai teisėtumo“, - teigė jis, pridurdamas, kad toks mąstymas yra „gudrus, bet absurdiškas“.
Rusijos laikraštis taip pat citavo Rusijos saugumo pramonės asociacijos vadovą Aleksandrą Ivančenką teigiantį, kad norint, jog ši sistema veiktų efektyviai, tokius prietaisus reikėtų pastatyti kas 10 metrų.
„Akivaizdu, kad šios sistemos kaina neatitinka visų pavogtų telefonų vertės, - teigė jis. – Be to, efektyvi kovos su vagystėmis technologija jau žinoma: Jungtinėse Valstijose, pavyzdžiui, pavogto telefono savininkas žino pakankamai, kad susisiektų su operatoriumi – ir pavogtas aparatas nustoja veikęs, net jei jame būna įdėta kita SIM kortelė“, - teigė jis.
Du didieji Rusijos mobiliojo ryšio operatoriai – „Beeline“ ir „Megafon“ – Rusijos žiniasklaidai teigė nieko nežinantys apie planuojamas kovos su mobiliųjų telefonų vagystėmis priemones. Kita vertus, „BBC Russia“ pranešė, kad ši sistema pradės veikti 2013 metų pabaigoje arba 2014 metų pradžioje.