Europos šalis smarkiai spaudžia JAV prezidentas Donaldas Trampas, reikalaujantis, kad pasaulio didžiausio gynybos aljanso narės tolygiau dalytųsi finansine našta ir pasiektų šį tikslą, kaip pirmąkart buvo pažadėta jo pirmtakui Barackui Obamai 2014 metais.
Per šešerius metus nuo tokio įsipareigojimo prisiėmimo išlaidos išaugo, tačiau Europos didžiausia ekonomika Vokietija vis dar nėra ištesėjusi pažado. Be to, koronaviruso krizė „prarijo“ dalį valstybių narių ekonomikos – taigi, pasiekti 2 proc. BVP tikslą tapo gerokai lengviau.
„Šie metai bus šešti iš eilės, kuomet didinamos sąjungininkų europiečių ir Kanados gynybos išlaidos, o realus padidėjimas yra 4,3 proc.“ – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Tikimės, kad ši tendencija išliks. Sąjungininkai taip pat daugiau investuoja į svarbius pajėgumus ir toliau prisideda prie mūsų misijų bei operacijų“, – pareiškė jis žurnalistams prieš Aljanso gynybos ministrų susitikimą.
Ypatingą D. Trumpo nemalonę užsitraukusi Vokietija šiemet padidino savo gynybos biudžetą 0,2 proc. iki 1,57 proc. BVP, tačiau toks padidėjimas iš dalies paaiškinamas dėl koronaviruso epidemijos susitraukusia ekonomika.
Kaip rodo trečiadienį paskelbti NATO preliminarūs skaičiai, be Jungtinių Valstijų, gynybai skiriančių 3,87 proc. BVP, 2 proc. finansavimo tikslą yra pasiekusios devynios Europos šalys: Graikija (2,58 proc.), Jungtinė Karalystė (2,43 proc.), Rumunija (2,38 proc.), Estija (2,38 proc.), Latvija (2,32 proc.), Lenkija (2,3 proc.), Lietuva (2,28 proc.), Prancūzija (2,11 proc.) ir Norvegija (2,03 proc.).
Prancūzija ir Norvegija yra naujos šio „klubo“ narės, tačiau Bulgarija šiemet iškrito iš jų gretų.