Prezidentas Khaltmaa Battulga, kurio galia siūlyti ir vetuoti teisės aktus yra ribota, apie tokią išeitį užsiminė pirmadienį televizijos interviu. Anksčiau jis pateikė pasiūlymą pradėti diskusijas dėl parlamento paleidimo, atkreipdamas dėmesį į vyriausybės neveiklumą po to, kai praėjusiais metais paprašė Tarptautinio valiutos fondo finansinės pagalbos.
Per Mongolijos televizijos kanalo C1 interviu paklaustas, ką ketina daryti po to, kai pareikalaus parlamento išsiskirstyti, K. Battulga atsakė: „Surengsiu bado streiką?“
„Jau pasiekėme šitokią stadiją, – pridūrė prezidentas, pasiūlęs ir sėdimojo streiko galimybę. – Išbandžiau visus variantus: siuntinėjau pasiūlymus, problemą esame aptarę ir susitikimų metu.“
Prezidento atstovė spaudai K. Battulgos ketinimų rimtumą komentuoti atsisakė.
Šiaurės Azijos valstybės prezidento veiksmus dauguma laiko politiniu triuku prieš planuotus parlamento rinkimus 2020 metais, kuriuose jo atstovaujama opozicinė Demokratų partija sieks užimti daugiau vietų. Valdančioji Mongolijos liaudies revoliucinė partija šiuo metu užima 85 procentus 76 narių įstatymų leidžiamosios institucijos vietų, o tam, kad pasiūlymas paleisti parlamentą būtų priimtas, reikia bent dviejų trečdalių balsų daugumos pritarimo.
Pasak Dale'o Choi, rinkos analitiko ir „Altan Bumba Financial Group“ vadovo, prezidentas siekia įgyti daugiau įgaliojimų Mongolijos politinėje sistemoje.
„Visi šie spektakliai skirti sukelti rinkėjų simpatijas, įgyti jų paramą“, – teigia jis.
Mongolijos statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2018 m. pusmetį šalies ekonomika ūgtelėjo 6,3 proc., išaugus Mongolijos mineralų eksporto rinkai. Pernai šis rodiklis siekė tik 5,1 proc.
K. Battulga išgarsėjo kaip milijonus susikrovęs verslininkas ir Rytų kovos menų profesionalas. Jis – gerai žinomas politinių aistrų kurstytojas, atvirai kritikuojantis valdžios viršūnėlių, kuriuos vadina oligarchais, įtaką ir svarbiausią Mongolijos prekybos partnerę Kiniją.
Mongolijoje bado streikai – ne pirmiena: ši priemonė buvo pasitelkta protestuose 1990 m., ir tai leido taikiai pereiti nuo sovietinio socializmo prie demokratijos ir rinkos ekonomikos.
