Keturi nuotėkiai buvo aptikti anksčiau šią savaitę po pirmadienį Baltijos jūroje užfiksuotų galingų sprogimų, tą pačią dieną abiejuose dujotiekiuose sumažėjo slėgis. Du nuotėkiai užfiksuoti Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, du – Švedijos. Nė vienas iš „Nord Stream“ dujotiekių neveikė, tačiau abu yra užpildyti gamtinėmis dujomis, jas daugiausia sudaro sparčiai išsiveržęs šiltnamio efektą sukeliantis dujų metanas.
Nuotėkių priežastis kol kas neaiški, NATO ir Europos vyriausybės įtaria sabotažą. Aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai grasina nubausti tuos, kurie atsakingi už nuotėkius, bet kol kas kaltųjų neįvardija. Nepaaiškinti incidentai įvyko tarp Europos ir Rusijos tvyrant didžiulei įtampai dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Maskva sustabdė dujų tiekimą ir tai sutrikdė energijos rinkas bei sukėlė būgštavimų dėl tiekimo krizės šaltiems orams artėjant.
„Akivaizdu, kad pagrindinis naudos gavėjas, pirmiausia ekonomiškai, yra JAV“, – penktadienį per susitikimą su žvalgybos vadovais sakė Rusijos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
N. Patruševas apkaltino Vakarus, kad jie pradėjo kampaniją prieš Rusiją iškart, kai tapo žinoma apie nuotėkius. Jis sakė, kad būtina stiprinti žvalgybos agentūrų bendradarbiavimą Nepriklausomų valstybių sandraugoje, ją sudaro kelios buvusios sovietinės valstybės, ir atskleisti „nusikaltimo sumanytojus ir bendrininkus“.
