Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamas Vakarų karinis Aljansas norėjo stiprinti bendradarbiavimą su Azijos ir Ramiojo vandenyno demokratinėmis valstybėmis, nes vis įtariau vertina didėjančią Pekino galią. Antrus metus iš eilės NATO viršūnių susitikime dalyvavo Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos vadovai.
NATO planavo atidaryti ryšių biurą Tokijuje siekdama glaudesnio bendradarbiavimo su Japonija. Tačiau Prancūzija blokavo šį žingsnį, pareikalavusi, kad NATO sutelktų dėmesį į euroatlantinės erdvės apsaugojimą.
„Kad ir ką žmonės sakytų, geografija užsispyrusi“, – po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje sakė E. Macronas. „Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas nėra Šiaurės Atlantas, todėl neturime sudaryti įspūdžio, kad NATO kokiu nors būdu (...) įsitvirtina kitose zonose“, - sakė E. Macronas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku tvirtino, kad galimybė atidaryti ryšių biurą toliau „svarstoma“. Jis sakė, kad Aljansas siekia plėsti bendradarbiavimą su Tokiju tokiose srityse kaip kibernetinis ir jūrų saugumas. Pasak J. Stoltenbergo, NATO susitikimas su Azijos ir Ramiojo vandenyno partnerėmis siunčia žinią, kad „saugumas nėra regioninis, o pasaulinis, todėl mes tikrai turime būti kartu“.
„Tai rodo didelės Kinijos investicijos į naujus karinius pajėgumus“, – sakė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad iki 2035 m. Kinija turės 1500 branduolinių galvučių ant raketų, galinčių pasiekti Šiaurės Ameriką ir visą Europą, NATO teritoriją. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO nesiekia tapti pasauliniu kariniu aljansu, bet pripažįsta, jog šis regionas susiduria su pasauliniais iššūkiais, juos kelia ir didėjanti Kinijos galia.
JAV seniai spiria NATO sąjungininkes Europoje laikytis griežtesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu. Antradienio pareiškime NATO lyderiai pareiškė susirūpinimą dėl „stiprėjančios“ Rusijos ir Kinijos „strateginės partnerystės“. Jie paragino Pekiną panaudoti savo įtaką ir priversti Maskvą nutraukti karą Ukrainoje.
