„Sakoma, vagie, kepurė dega“, – A. Lukašenką ketvirtadienį citavo valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Pasak A. Lukašenkos, užtvankos susprogdinimu norima nukreipti dėmes.
„Akivaizdu, kad Ukrainos pusei reikėjo nuslėpti tris dienas trukusią „kontrataką“, per kurią buvo sunaikinta beveik du šimtai šarvuočių ir žuvo daugiau kaip 2 000 žmonių, susitikime su Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) valstybių narių saugumo tarybų sekretoriais kalbėjo užsienio nepripažįstamas Baltarusijos vadovas. – Todėl Kachovka, Kachovka. O apie tai (nuostolius per kontrataką) niekas nekalba“.
„JAV užėmė atsargią poziciją, – tęsė A. Lukašenka. – Turiu juos pagirti. Jie iš karto pareiškė: „Kol kas negalime pasakyti, kas tai padarė. Pirmiausiai turime išsiaiškinti“. Pagalvokite, kodėl?“
A. Lukašenka yra artimas Rusijos prezidento sąjungininkas. Neseniai jis pareiškė, kad Minskas ir Maskva turėjo „išspręsti Ukrainos klausimą“ 2014–2015 metais, kai Kyjivas „neturėjo armijos ir nebuvo pasirengęs“.
Kaip praneša portalas „eurointegration“, remdamasis „BelTA“, A. Lukašenka tai pareiškė vadinamosios Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių saugumo ir specialiųjų tarnybų vadovų tarybos posėdyje. Apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas teigė „visiškai sutinkąs“ su Vladimiru Putinu, kad „ne mes pradėjome“ karą Ukrainoje, ir apskritai jis „prasidėjo dar gerokai iki 2014 metų“.
„Mes matėme viską, kas vyko: ir tą „rudąjį“ perversmą, ir kur vedama Ukraina. Matėme, kas buvo priešakyje“, – sakė jis, kaltindamas Ukrainos valdžią „neužtikrinus taikaus žmonių sambūvio“. Anot A. Lukašenkos, jei plataus masto karas nebūtų prasidėjęs prieš kiek daugiau kaip metus, tai jis būtų prasidėjęs rytoj, bet sunkesnėmis sąlygomis Rusijai ir Baltarusijai.
„Viskas krypo į tai. Turbūt vienintelė mūsų klaida buvo ta, kad mes šio klausimo neišsprendėme 2014–2015 metais, kai Ukraina neturėjo nei kariuomenės, nei pasirengimo... Visi norėjo tai kažkaip taikiai sureguliuoti. O jie per tą laiką sukūrė kovingas ginkluotąsias pajėgas“, – sakė jis.
Karo ekspertas Romanas Svitanas įsitikinęs, jog rusai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką būtent tam, kad neleistų Ukrainos kariuomenės desantui išsilaipinti kairiajame Dniepro krante, praneša UNIAN.
Anot jo, rusai ten turėjo per mažai kareivių, kad sulaikytų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą per Dnieprą. Todėl užtvankos sugriovimas Rusijos planuose buvo nuo pat pradžių. Atsižvelgiant į tai pagrindinė Rusijos gynybos linija buvo nutiesta toli nuo upės – kad neapsemtų.
„Mažiausiai mėnesiui jie atitolino Dniepro forsavimą šiame regione. Dabar (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo planas) gerokai pasikeitė, bus naudojami rezervai Zaporižios, Donecko ir Luhansko kryptimi“, – sakė R. Svitanas.
Ekspertas daro prielaidą, kad, vandeniui nuslūgus ir vietovėms išdžiūvus, Generalinis štabas vėl gali grįžti prie puolimo forsuojant Dnieprą plano.
„Rusai šito neišvengs. Ta kryptis – iš Chersono arba iš Kachovkos link Armiansko – bus viena pagrindinių“, – pareiškė R. Svitanas.
Kaip anksčiau buvo pranešta, birželio 6-osios naktį Rusijos kariuomenė susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką.
