Antradienį valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra BELTA skelbia, kad „Merkel paprašė pauzės, kad galėtų šį klausimą aptarti su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis“. Vėliau esą turėtų įvykti dar vienas toks telefoninis pokalbis.
A. Lukašenka tikina su A. Merkel sutaręs kol kas jokių pasiūlymo detalių viešai neskelbti.
„Pasiekėme vieningos nuomonės, kad situacijos eskalavimas niekam nereikalingas – nei Europos Sąjungai, nei Baltarusijai. Ir sudaryti sąlygas eskalavimui, kad ir kaip kažkam to norėtųsi, prieiti iki karšto susidūrimo, mes negalime sau leisti. O to eskalavimo mums niekada ir nereikėjo“, – pareiškė A. Lukašenka, pažymėdamas, kad „planų, kaip atremti bet kokią agresiją mūsų pusėn, mes turime“.
Be to, anot A. Lukašenkos, su A. Merkel jie aptarė „pabėgėlių srautus“: „Žinote, mes skirtingai vertiname situaciją. Europos Sąjunga ir Baltarusija situaciją vertina skirtingai. Jie labai sunerimę dėl pabėgėlių srautų į Baltarusiją“.
Pasak jo, Baltarusijai „negali būti jokių pretenzijų“, mat jo šalis esą daro viską, kad „apsaugotų tuos žmones“.
„Pats pavojingiausias dalykas – tai bandymas į tą stovyklą pakišti ginklų. Dedame labai dideles pastangas, kad tam būtų užkirstas kelias“, – pareiškė A. Lukašenka.
Pirmadienį A. Lukašenka aptarė krizę su Vokietijos kanclere A. Merkel – tai buvo pirmasis jo pokalbis telefonu su kokiu nors Vakarų lyderiu nuo tada, kai pernai jis numalšino masinius protestus prieš savo valdymą.
Taip pat posėdyje A. Lukašenka teigė, kad krizę padės išspręsti Jungtiniai Arabų Emyratai.
„Šios šalies vadovybė turi daug patirties dirbant su pabėgėliais, jie jau dalyvavo sprendžiant panašius klausimus pasaulyje ir dirbo su tūkstančiais pabėgėlių“, – sakė jis. Daugiau detalių jis nepateikė.
Daugelis migrantų į Baltarusiją atvyko lėktuvais iš Dubajaus.
Irakas pareiškė, kad šią savaitę pradės savanorišką savo piliečių repatriaciją iš Baltarusijos, tačiau daugelis migrantų, įskaitant ir tuos, su kuriais kalbėjosi AFP, nežada grįžti į tėvynę.
Kaip skelbia reform.by, Lenkijoje, prie kurios sienos kilusią krizę ir aptarė A. Merkel su A. Lukašenka, telefoniniu pokalbiu liko nepatenkinti.
„Nepriklausomai nuo to, kas kam skambino, Minsko režimas pasiekė vieno iš savo tikslų – privertė Berlyną derėtis ir de facto tai pripažinti. Tai bloga naujiena“, – tviteryje teigia Artimųjų Rytų centro viceprezidentas Vojciechas Kononczukas.
Žurnalistas Patrykas Michalskis kelia klausimą, koks pokalbio metu buvo A. Lukašenkos statusas – juk jį „Europos Sąjungos valstybės narės izoliavo“.
„Tas skambutis jam svarbi pergalė“, – mano žurnalistas.
Vakarai kaltina A. Lukašenkos vyriausybę surežisavus šią migrantų krizę – apgaulingais pažadais prisiviliojus šiuos žmones į savo šalį ir siunčiant juos veržtis per Lenkijos ir kitų kaimyninių ES šalių sienas, keršijant už Bendrijos anksčiau įvestas sankcijas Minsko režimui.
Naujas sankcijas Baltarusijai dėl migrantų krizės Europos Sąjunga paskelbs artimiausiomis dienomis, pirmadienį, tam pritarus bloko užsienio reikalų ministrams, pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Po susitikimo su ministrais J. Borrellis sakė, kad naujosios sankcijos už prisidėjimą prie veiksmų, kuriais „skatinamas nelegalus ES sienos kirtimas“, palies „gana didelį skaičių“ asmenų ir organizacijų.
„Išplėsdami sankcijų apimtį galėsime taikytis į tuos, kas yra atsakingi už pažeidžiamų migrantų išnaudojimą“, – sakė J. Borrellis.
Pasak diplomatų, naujos sankcijos turėtų būti taikomos maždaug 30 baltarusių pareigūnų, valstybinei oro bendrovei ir kelionių agentūroms. Šie fiziniai ir juridiniai asmenys kaltinami pagalba gabenant migrantus prie sienos.
Prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos sunkiomis sąlygomis stovyklauja tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų, įstrigę dėl pavojingos priešpriešos su Minsku.
