„Esame susirūpinę dėl karinių lėktuvų, kurie, nors nieko nepažeidžia, skraido per arti vieni kitų. Be to, Rusijos lėktuvai skraido išjungę atpažinimo signalų sistemas“, – A.Kurme sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
„Galbūt karinių pilotų įgūdžiai geri, bet žmonių klaidų vis tiek pasitaiko, ir tai yra mūsų didelio susirūpinimo priežastis“, – pabrėžė ji.
Ambasadorė sakė, kad per bet kokias pratybas kariniai orlaiviai turi skraidyti įjungę atpažinimo signalų įrenginius.
Latvijos gynybos ministras prašys didinti kariškių skaičių
Latvijos gynybos ministras Raimondas Vėjuonis prašys Seimą iki 2018 metų padidinti šalies kariškių skaičių 2 tūkstančiais.
Kaip pareiškė ketvirtadienį per debatus užsienio politikos klausimais šalies parlamente R. Vėjuonis, politinį sprendimą didinti kariškių skaičių reikia priimti dėl nacionalinio saugumo.
Pasak jo, šio sprendimo atidėjimas ir biurokratiniai atsikalbinėjimai, kad esą negalima didinti valstybės valdymo aparato, yra neįžvalgūs.
„Dabartinėmis aplinkybėmis kariškiai nėra „valstybės aparatas“. Jie – valstybės gyvavimo garantija“, – pabrėžė ministras.
Anot jo, Latvijai reikalingi profesionalūs, gerai parengti ir motyvuoti kariškiai.
Šiuo metu Latvijos armijoje tarnauja apie 5 tūkstančius žmonių.
Ateityje planuojama padidinti ne tik kariškių profesionalų, bet ir zemsargų (Latvijos savanorių) skaičių. Dabar Latvijoje yra apie 8 tūkstančius savanorių, o iki 2020 metų jų skaičių ketinama padidinti iki 12-13 tūkstančių.