Etniniai totoriai iš viso Krymo atvyko į Bachčisarajaus mieste sušauktą nepaprastąjį susirinkimą – Kurultajų – spręsdami maždaug 300 tūkst. narių turinčios musulmoniškos bendruomenės ateitį šiame Juodosios jūros pusiasalyje.
„Kiekvienai tautai ateina momentas, kai turi būti priimtas pasirinkimas, lemsiantis jos ateitį“, – sakė totorių bendruomenės lyderis Refatas Čubarovas.
Sausakimšame bendruomenės centre susirinkusius dalyvius jis ragino balsuoti už rezoliuciją, kurioje dėstomi planai „pradėti politines ir teisines procedūras dėl Krymo totorių nacionalinės ir teritorinės autonomijos jų istorinėje teritorijoje – Kryme“.
Tame dokumente atkreipiamas dėmesys į Krymo totorių susirūpinimą dėl pastarųjų įvykių pusiasalyje, iš kurio Rusijos kariai ir prorusiškos pajėgos išvarė Ukrainos kariuomenę, įvykus Maskvos palaikomam referendumui dėl Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos.
Totorių suvažiavime dalyvauja daugiau nei 200 žmonių, tarp jų ir Rusijos pareigūnai bei religiniai lyderiai - kaip Rusijos didysis muftijus Ravilas Gainetdinas, kuris irgi yra totorius.
„Šis kraštas yra Krymas, Krymo totorių tėvynė“, – pareiškė R. Gainetdinas, išprovokuodamas audringus klausytojų plojimus.
„Meldžiu visagalio Dievo, kad priimtumėte sprendimus, kurie bus naudingi Krymo totoriams“, – sakė jis, pridūręs, kad ne vienas Rusijos regionas yra mišrios etninės sudėties ir kad juose „žinoma, kaip kurti taiką mūsų bendruose namuose, kad gerai gyventume.“
Krymo totoriai, sudarantys apie 12 proc. pusiasalio gyventojų, griežtai priešinosi paskubomis surengtam prorusiškam referendumui, kuris įvyko kovo 16 dieną, o dauguma jų ta balsavimą boikotavo.
Tačiau R. Gainetdinas sakė, kad, jeigu Krymo rusams buvo suteikta galimybė spręsti savo ateitį, visi to proceso dalyviai „turi pradėti nuo požiūrio, jog Krymo totoriai taip pat turi šią teisę“.
Totoriai baiminasi Maskvos valdymo, prisimindami, kad Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas įsakė juos masiškai deportuoti į Centrinę Aziją baigiantis Antrajam pasauliui karui, ir apie pusė tremtinių, kaip teigiama, mirė neatlaikę sekinančios kelionės. Totoriams buvo leista grįžti į Krymą tik 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Dauguma Krymo ir prokuratūrų darbuotojų nori išvykti į žemyninę Ukrainos dalį
Krymo regiono prokuratūros darbuotojai tapo pusiasalį kontroliuojančių Rusijos kariuomenės ir prorusiškų jėgų faktiniais įkaitais, tačiau dauguma jų pageidauja tęsti darbą žemyninėje Ukrainos dalyje, šeštadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
„Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto teritorijoje prokuratūros darbuotojai tapo Rusijos Federacijos okupacinių pajėgų ir neteisėtų ginkluotų grupuočių faktiniais įkaitais. Pats jų buvimas kelia realią grėsmę prokuratūros darbuotojams, jų šeimų nariams ir turtui. Darbuotojams iškeltas pasirinkimas: dirbti okupacinei valdžiai arba tapti pabėgėliais. Asmenims, kurie priešinasi neteisėtai prokuratūros vadovybei, daromas nuolatinis spaudimas – šantažu, papirkinėjimais, grasinimais, naudojant fizinę prievartą ir panašias priemones“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime spaudai.
Nors susiklostė sudėtinga padėtis, didelė dalis Krymo ir Sevastopolio civilinės bei karinės prokuratūros darbuotojų lieka ištikimi priesaikai, duotai Ukrainos liaudžiai ir valstybei, todėl nusprendė dirbti kituose šalies regionuose, nurodė Generalinė prokuratūra.
Pranešime pabrėžiama, kad šis faktas paneigia Rusijos generalinės prokuratūros paskelbtą informaciją, jog daugiau nei 90 proc. prokuratūros darbuotojų Krymo pusiasalyje pareiškė pageidaujantys dirbti „separatistų įkurtoje prokuratūroje“.