Sekmadienį Rusijoje vyks prezidento rinkimai, kuriuose V. Putinas sieks dar vienos šešerių metų kadencijos.
Jo išrinkimas laikomas neabejotinu, nesant jokio rimto varžovo, tačiau valdžia daro viską, kad rinkimų rezultatai būtų įtikinami.
Trys konkuruojantys kandidatai, kurie atvirai remia V. Putiną arba laikosi Kremliaus linijos, yra vertinami kaip neturintys jokių šansų: už kiekvieną iš jų balsuotų po 5-6 proc. rinkėjų, rodo viešosios nuomonės tyrimų centro VCIOM atlikta balsavimo teisę turinčių rinkėjų apklausa.
Centrinė rinkimų komisija neleido nė vienam opoziciniam kandidatui dalyvauti rinkimuose, kurie vyks nuo penktadienio iki sekmadienio.
Rusijoje viešosios nuomonės apklausos yra pagrindinis valdžios instrumentas, leidžiantis įvertinti Kremliaus propagandos veiksmingumą, pavyzdžiui, valstybinėje žiniasklaidoje.
Kremliaus kontroliuojama valstybinė televizija, kurią daugiausia žiūri vyresnio amžiaus žmonės rusai kaimo vietovėse, vaizduoja V. Putiną kaip neturintį alternatyvos.
V. Putinas, kuris prie valdžios vairo stovi beveik ketvirtį amžiaus ir kuris 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, teigia, kad šie rinkimai yra balsavimas dėl „Rusijos ateities“. Karą Ukrainoje jis įvardija kaip kovą su Vakarų hegemonija, o tai turi atgarsį daugeliui rusų.
Jei V. Putinas surinks daugiau kaip 80 proc. balsų, tai bus geriausias jo rezultatas prezidento rinkimuose ir gali būti interpretuojama kaip pasitikėjimo valdančiosiomis jėgomis rodiklis.
Per 2018 m. rinkimus jis surinko 76,7 proc. balsų, o rinkėjų aktyvumas sudarė 67,5 proc.
Rinkimų komisijos duomenimis, balsavimo teisę turinčių rinkėjų Rusijoje yra 112 mln. Dar du milijonai rusų gyvena užsienyje.
