120 vietų parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už tai, kad vyriausybės pasiūlymai būtų priimti ir perduoti komisijoms aptarti.
Permainų nori ne visi. Debatus boikotavo deputatai, atstovaujantys Kosovo serbų mažumai, be to, planą kritikavo pareigūnai Serbijoje.
Kosovas 2008 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tačiau Belgradas atsisako tai pripažinti. Abi buvusios priešininkės turi normalizuoti savo santykius, jei nori kada nors tapti Europos Sąjungos narėmis.
Tarptautinė parama Kosovo kariuomenei neaiški.
Kosovo prezidentas Hashimas Thaci praėjusių metų pabaigoje tuos pačius pasiūlymus atšaukė dėl NATO ir JAV spaudimo. Serbijos vyriausybės derybininkas ES tarpininkaujamose derybose su Kosovu Marko Džiuričius perspėjo dėl „nenumatomų pasekmių“ regiono saugumui ir paragino tarptautinę bendriją reaguoti.
„Serbija gins savo interesus visoje savo teritorijoje“,– perspėjo M. Džiuričius.
Serbijos gynybos ministras Aleksandaras Vulinas pareiškime nurodė, kad vienintelės ginkluotos pajėgos Kosove turi būti NATO vadovaujami taikdariai ir kad Kosovo kariuomenė tarnaus „grasinant Serbijai ir serbams“.
NATO pajėgos Kosove buvo dislokuotos 1999 metais, po to, kai Aljansas bombardavo Serbiją, kad sustabdytų jos kampaniją prieš Kosovo albanų separatistus.