Pekino metro iškabinėti plakatai perspėja apie tykančius pavojus – taip žmonės bandomi atgrasyti nuo mėginimų pradėti dirbti užsienio vyriausybei šnipinėjant savo pačių šalyje.
„Vis dar gali grįžti“, – skelbia šūkis, užrašytas prie nuotraukos, vaizduojančios galvas panarinusius jaunus žmones. Galima perskaityti ir kitų užrašų, kaip antai: „Jei prisipažinsi ir gailėsiesi, nebūsi nubaustas už piktadarybes“, „Tavo šeima niekada tavęs nepaliks, o šalis visada lauks sugrįžtant“. Pekino nacionalinio saugumo biuro iniciatyva išklijuotuose plakatuose skelbiamas ir karštosios linijos telefonas, kuriuo galima paskambinti „iškilus pavojui“.
Žaismingi plakatai Pekino metro tuneliuose parvykėliams primena, kad ne viskas prarasta net tuo atveju, jei būnant užsienyje kitataučiai šnipai ir buvo gudrumu įtikinę arba privertę išduoti tėvynę. Viskas, esą, dar gali susiklostyti palankiai – tereikia prisipažinti (nuoširdžiai atgailaujant!) atitinkamoms institucijoms ir tolesnio tardymo GALBŪT pavyks išvengti.
Tokio tipo perspėjimai ir raginimai Kinijoje tampa vis labiau įprasti. Tai viena iš nacionalinės saugumo kampanijos priemonių. Anot kritikų, šia kampanija siekiama įdiegti nepasitikėjimą viskuo, kas atkeliauja iš svetur, ir tuo pačiu suteikti valdžios institucijoms legalią priedangą, po kuria pasislėpus būtų galima dar griežčiau kontroliuoti visuomenę.
Kinijos valdžiai visada buvo būdingas nerimas dėl „priešiškų jėgų iš užsienio“, bet pastaraisiais metais jis ypač išryškėjo: šalyje buvo pradėta visuotinė akcija, per kurią piliečiai buvo raginami prisidėti prie kovos su šnipinėjimu kampanijos – per karštąsias linijas, siekiant piniginių apdovanojimų, lankant kursus ir dalyvaujant kasmet minimoje „nacionalinio saugumo įsisąmoninimo“ dienoje.
Šią balandį minimą švietimo nacionalinio saugumo klausimais dieną šalies valdžia suaktyvino interneto svetainę anglų ir kinų kalbomis, kurioje galima pranešti apie įvykusius šnipinėjimo atvejus. Buvo išleistas ir animacinis filmukas, perspėjantis kinus, kad reikia „saugotis draugų su kaukėmis“, taip pat „šnipų, galinčių apsimesti turistais, žurnalistais, mokslininkais arba diplomatais“. Filmuke pasakojama apie nevyriausybinėje organizacijoje dirbantį užsienietį, aiškinantį kinų darbininkams, kas yra profesinės sąjungos, ir raginantį juos protestuoti.
Kinijos švietimo ministerija nacionalinį saugumą, kaip atskirą discipliną, paragino įtraukti į mokyklų programas. Per vieną iš ankstesnių kampanijų pasirodė komiksas, pasakojantis apie vyriausybės administracijos darbuotoją, įsimylinčią akademiku apsimetantį rusvaplaukį užsienio šnipą. O pernai išleistame vaizdo įraše aiškinama, kaip pranešti apie šnipus valdžios institucijoms.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nacionalinio saugumo stiprinimą pavertė pagrindiniu savo prioritetu ir didžiausiu nuopelnu. Xi Jinpingo valdymo metais Kinijoje buvo išleista visa serija nacionalinį saugumą ginančių įstatymų, suteikiančių vyriausybei dar daugiau teisių tardyti ir stebėti grėsmę stabilumui neva keliančius asmenis.
Pernai metų pabaigoje Kinijoje buvo pakoreguotas kovos su šnipinėjimu įstatymas. Jis buvo papildytas nuostatomis, numatančiomis daugiau saugumo sumetimais baustino elgesio atvejų. Pagal dabartinę apibrėžtį, pavieniai užsieniečiai arba jų grupės gali būti baudžiami už faktų klastojimą ir iškreipimą, taip pat Kinijos nacionaliniam saugumui kenkiančios informacijos skleidimą.
Naujosios taisyklės suteikia Kinijos valdantiesiems teisę uždrausti užsieniečiams atvykti į šalį arba neleisti iš jos išvykti.
Žmogaus teisių gynimo grupės tvirtina, kad Kinijoje specialiai įteisinti konkretumo stokojantys valstybės saugumo įstatymai, leidžiantys policijai kuo įvairiausiomis dingstimis, pradedant darbu nevyriausybinėje organizacijoje ir baigiant priklausymu religinei bendruomenei, persekioti Kinijos piliečius ir užsieniečius.
Tikra tiesa, kad Kinijoje veikia užsienio šalių šnipai ir vykdo vietinių verbavimą. Nuo 2010 iki 2011 metų buvo įkalinta arba nužudyta ne mažiau kaip dešimt Kinijoje veikusių CŽA šaltinių. Vienas iš jų, remiantis „New York Times“ pranešimu, buvo nušautas savo kolegų akivaizdoje priešais vyriausybės pastatą.
2016 metais Kinijos žiniasklaidos kanalai pranešė, kad šalyje yra net 115 675 užsienio šnipai. Daugiausia jų –atvykėliai iš Vokietijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų.
Kai kurie apžvalgininkai mano, kad kovos su užsienio valstybių šnipais kampanijos tikslas – atitraukti dėmesį nuo partijos vykdomos plataus masto antikorupcinės kampanijos, o daugelis ją vertina kaip valdžios mėginimą tvirčiau suspausti žiniasklaidą, akademinius sluoksnius ir apskritai visuomenę laikančius gniaužtus.