Keičiasi požiūris į pabėgėlius iš Ukrainos: danai baiminasi getų susidarymo, o lenkės – išaugusios konkurencijos dėl vyrų

Nuo praeitų metų pradžios Europos ir pasaulio šalys priėmė milijonus pabėgėlių iš Ukrainos. Europos Sąjunga netgi priėmė specialią direktyvą dėl laikinos apsaugos suteikimo pabėgėliams iš Ukrainos. Vien į Lenkiją atvyko daugiau nei 1,5 mln. pabėgėlių. Izraelis pirmą kartą istorijoje priėmė ne žydų kilmės pabėgėlių. Net ir griežčiausia prieš imigrantus nukreipta politika garsėjanti Danija priėmė specialų įstatymą dėl pagalbos atvykėliams iš Ukrainos. Tik bėda ta, kad vos per pusę karo metų požiūris į atvykėlius iš Ukrainos pradėjo keistis – deja, bet į blogąją pusę.

Lenkų nuogąstavimai

„Gatvėse tokių dalykų nepastebėsi. Jokių manifestacijų, jokių smurto proveržių, jokios neapykantos kalbos“, – „Delfi“ sakė vyriausiasis žurnalo „Krytyka Polityczna“ redaktorius, Lenkijos publicistas ir sociologas Slawomiras Sierakowskis, pasakodamas apie Lenkijos visuomenėje augantį nepasitenkinimą pabėgėliais iš Ukrainos.

2022 metais Lenkija tapo daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos priėmusia šalimi. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, 2023 metų vasario pabaigoje į Lenkiją dėl prieglobsčio ir kitų įvairių pagalbos formų kreipėsi 1,6 mln. ukrainiečių, 960 tūkst. prieglobstį gavo. 39 proc. iš jų – moterys nuo 18 iki 59 metų. Dar 20 proc. – vaikai iki septyniolikos metų.

2022 metų gruodį S. Sierakowskis kartu su kolegomis paviešino socialinio tyrimo „Lenkai už Ukrainą, bet prieš ukrainiečius“ rezultatus. Tyrimas buvo atliktas išsamaus grupių interviu ir telefoninės apklausos formatais. Grupių interviu dalyviai išreiškė tokiems atvejams būdingų nuogąstavimų: pabėgėliai iš jų atims darbo vietas, taps papildoma našta sveikatos priežiūros sistemai, gyvens iš pašalpų. Tyrėjai daro išvadą, kad požiūris į pabėgėlius iš Ukrainos Lenkijoje 2023 metais ir toliau blogės.