Vadinamasis Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmas (MICT) „pripažino V. Šešelį kaltu... dėl persekiojimo, deportacijos ir kitų nežmoniškų veiksmų kurstymo“, sakė pirmininkaujantis teisėjas Theodoras Meronas.
Teisėjas nurodė, kad serbų parlamentaras, praleidęs JT kalėjime 12 metų, jau atliko savo laisvės atėmimo bausmę.
Penki MICT teisėjai griežtai nesutiko su Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TTBJ) prieš dvejus metus priimtu sprendimu išteisinti V. Šešelį. Tada prokurorai esą nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. Šešelis įvykdė nusikaltimus, kuriais buvo kaltinamas.
Prokurorai tada tvirtino, kad kaltinamasis, vadovavęs sukarintoms pajėgoms, vadintoms „Šešelio vyrais“, yra atsakingas už daugelio kroatų, musulmonų ir kitų ne serbų tautybės civilių nužudymą, taip pat už „dešimčių tūkstančių“ žmonių prievartinį deportavimą iš didžiulių teritorijų Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje bei Serbijoje.
Tačiau TTBJ teisėjai sukritikavo prokurorų bylą, teigdami, kad joje daug „painiavos“ ir „neaiškumų“. Pasak jų, kaltintojams nepavyko išaiškinti platesnio įvykių Kroatijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje konteksto.
2016-ųjų TTBJ verdiktą smarkiai kritikavo teisės ekspertai ir istorikai, tvirtinę, kad šis nuosprendis perrašė Balkanų konfliktų istoriją.
Pasak Th. Merono, TTBJ „ignoravo didelę dalį itin svarbių įrodymų ir savo paties išvadų arba padarė fakto klaidą“.
„Apeliacijų kolegija nusprendė, jog joks protingas fakto klausimą sprendžiantis asmuo nebūtų padaręs išvados, kad nebuvo jokios didelio masto ar sisteminės atakos prieš Kroatijos ir Bosnijos ir Hercegovinos gyventojus ne serbus“, – pabrėžė Th. Meronas.
V. Šešelis MICT posėdyje nedalyvavo. Jis liko Belgrade, kur jau nuo 2014 metų gydosi vėžį.
Didžiuojasi jam priskiriamais nusikaltimais
V. Šešelis trečiadienį pareiškė „besididžiuojantis“ nusikaltimais, dėl kurių jo kaltę pripažino Jungtinių Tautų teisėjai, ir tvirtino esąs „pasirengęs juos pakartoti“.
Vadinamasis Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmas (MICT) anksčiau trečiadienį panaikino išteisinamąjį nuosprendį V. Šešeliui ir skyrė jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų nusikaltimais žmoniškumui, kurie jam buvo pareikšti dėl vaidmens praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Balkanų karuose.
Vis dėlto 12 metų JT kalėjime praleidęs serbas jau atliko savo laisvės atėmimo bausmę, todėl už grotų jis siunčiamas nebebus.
„Didžiuojuosi visais (man) priskiriamais nusikaltimais ir esu pasiruošęs pakartoti juos ateityje“, – sakė V. Šešelis naujienų agentūrai AFP, po to kai MICT paskelbė savo verdiktą.
„Verdiktas yra neteisėtas“, – tvirtino vyras. Jis MICT posėdyje Hagoje nedalyvavo.
„Apeliacinis teismas negalėjo pakeisti išteisinimo į pasmerkimą, (jis galėjo) tik jį panaikinti ir nurodyti iš naujo išnagrinėti (bylą)“, – aiškino V. Šešelis.
MICT pripažino V. Šešelį kaltu dėl persekiojimo, deportacijos ir kitų nežmoniškų veiksmų kurstymo.
Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TTBJ) prieš dvejus metus priėmė sprendimą išteisinti V. Šešelį, serbų Radikaliosios partijos lyderį. Tada prokurorai esą nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. Šešelis įvykdė nusikaltimus, kuriais buvo kaltinamas.
Prokurorai tada tvirtino, kad kaltinamasis, vadovavęs sukarintoms pajėgoms, vadintoms „Šešelio vyrais“, yra atsakingas už daugelio kroatų, musulmonų ir kitų ne serbų tautybės civilių nužudymą, taip pat už „dešimčių tūkstančių“ žmonių prievartinį deportavimą iš didžiulių teritorijų Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje bei Serbijoje.
Tačiau TTBJ teisėjai sukritikavo prokurorų bylą, teigdami, kad joje daug „painiavos“ ir „neaiškumų“. Pasak jų, kaltintojams nepavyko išaiškinti platesnio įvykių Kroatijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje konteksto.
2016-ųjų TTBJ verdiktą smarkiai kritikavo teisės ekspertai ir istorikai, tvirtinę, kad šis nuosprendis perrašė Balkanų konfliktų istoriją.
Dabar V. Šešelis yra Serbijos parlamento narys.