JT pranešime, parengtame remiantis misijos darbo rezultatais, išsamiai pasakojama, kaip rusų kareiviai žudė civilius Kyjivo, Černihivo ir Sumų sričių gyvenvietėse nuo šių metų vasario 24 d. iki balandžio 6 d.
Pasak M. Bogner, pranešime aptariamos be teismo įvykdytos egzekucijos gali būti laikomos karo nusikaltimais.
Pavyzdžiui, Bučoje, kurią Rusijos kariuomenė kontroliavo kovo 5-30 dienomis, misija uždokumentavo 73 civilių (54 vyrų, 16 moterų, dviejų berniukų ir vienos mergaitės) nužudymą ir dabar gauna įrodymų, patvirtinančių dar 105 žmonių nužudymą.
„Paprasta trumpoji žinutė, maskuojamosios aprangos skiautė ar įrašas apie ankstesnę karinę tarnybą galėjo turėti fatališkų padarinių (buvo dingstis egzekucijoms)“, - pabrėžė M. Bogner.
Pranešime pažymima, kad iki šiol JT uždokumentavo 441 civilio (341 vyro, 72 moterų, 20 berniukų ir 8 mergaičių) smurtinę mirtį trijuose Ukrainos regionuose vien tik per šešias pirmąsias Rusijos įsiveržimo savaites. Dokumento autoriai pabrėžia, jog tikrieji skaičiai kur kas didesni, kadangi įrodymai, patvirtinantys dar mažiausiai 198 žmonių nužudymą, toliau renkami.
„Civiliai tapdavo taikiniais keliuose, kai judėdavo gyvenvietėse ar tarp jų, taip pat kai mėgindavo bėgti nuo karo veiksmų“, - konstatavo misijos vadovė.
Pasak jos, „Rusijos kariškiai atveždavo civilius į improvizuotas laikymo vietas, o paskui nužudydavo, daugelio aukų kūnai buvo rasti su už nugaros surištomis rankomis ir šautinėmis žaizdomis galvoje“.
Pranešime pabrėžiama, jog dar reikės daug pastangų, kad žudynių kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) neturi jokios informacijos, kad Rusijos valdžia tirtų kurį nors iš šių atvejų.
