Derybininkams vis nepavyksta suderinti teisiškai privalomo dokumento, kuriuo būtų sprendžiama daugybė įvairių klausimų, susijusių su tarptautiniais vandenimis – beveik pusę planetos užimančia zona, nors tokios pastangos dedamos jau 15 metų, įskaitant keturias ankstesnes oficialias JT Generalinės Asamblėjos sesijas.
„Nors padarėme puikią pažangą, mums vis dar reikia šiek tiek daugiau laiko mūsų kelyje link finišo linijos“, – pareiškė JT konferencijai pirmininkavusi Rena Lee.
Dabar JT Generalinė Asamblėja toliau svarstys šiuos klausimus penktojoje šiai sutarčiai skirtoje sesijoje, tačiau kada ji įvyks, dar nenuspręsta.
Daugelis tikėjosi, kad rugpjūčio 15 dieną JT būstinėje Niujorke prasidėjęs derybų ratas bus paskutinis ir jo metu bus suderintas galutinis susitarimo dėl „jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (BBNJ)“ tekstas.
„Nors yra apmaudu, kad per pastarąsias dvi derybų savaites sutartis nebuvo galutinai parengta, padaryta pažanga mus ir toliau nuteikia padrąsinančiai“, – sakė nevyriausybinei organizacijai „Pew Charitable Trusts“ atstovaujanti Liz Karan, raginanti iki metų pabaigos surengti naują derybų ratą.
Vienas jautriausių sutarties klausimų yra susijęs su tuo, kaip turėtų būti dalijamas galimas pelnas iš genetinių išteklių plėtojimo tarptautiniuose vandenyse, kuriuose farmacijos, chemijos ir kosmetikos bendrovės tikisi rasti stebuklingų vaistų, produktų ar priemonių.
Tokie brangūs moksliniai tyrimai jūroje daugiausia yra turtingų valstybių prerogatyva, tačiau besivystančios šalys taip pat nenori prarasti galimo nenumatyto pelno, kuris galbūt galėtų būti gautas iš niekam nepriklausančių jūrų išteklių.
Atviroji jūra prasideda už valstybių išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) sienos ir nepriklauso jokios valstybės jurisdikcijai. Pagal tarptautinę teisę, valstybės išskirtinės ekonominės zonos plotis negali viršyti 200 jūrmylių (370 km) nuo jos pakrantės.
Šiai kategorijai priklauso 60 proc. pasaulio vandenynų.
Nors sveikos jūrų ekosistemos yra lemiamai svarbios žmonijos ateičiai, ypač dėl to, jog galėtų padėti riboti pasaulio klimato šilimą, saugomas vos 1 proc. tarptautinių vandenų.
Pagal vieną pagrindinių BBNJ sutarties, kuri galiausiai bus suderinta, ramsčių, būtų leista kurti jūrų saugomas teritorijas, kurios, kaip tikisi daugelis valstybių, iki 2030 metų apims 30 proc. Žemės vandenynų.