„Pasakiau, jog privalome kalbėtis su jais, o kai kuriems žmonėms tai pasirodė skandalinga, – Ispanijos nacionaliniam radijui sakė Josepas Borrellis. – Tačiau kaip turėtume atverti saugų kelią į [Kabulo] oro uostą, jei nesikalbame su tais, kas perėmė Kabulo kontrolę?“
Pasak ES diplomatijos vadovo, pagrindinis jo rūpestis yra žmonių, kuriems dėl galimų represijų reikia padėti tuojau pat išvykti iš šalies, dabartinė padėtis.
„Matėme minias ant tūpimo takų, apsunkinančias oro uosto darbą... Tikimės, kad padėtį galima valdyti ir kad mūsų lėktuvai galės nutūpti ir pakilti, bet, atvirai kalbant, aš [to] nežinau, – sakė jis. – Mums reikia veikti ne tiek pačiame oro uoste, kurį kontroliuoja amerikiečių armija, bet dėl to, kaip tiems, kam reikia išvykti, patekti į oro uostą.“
„Mano atsakomybė yra identifikuoti tuos, kas su mumis dirbo, ir padėti juos perkelti“, – sakė J. Borrellis.
„Tai, kas vyksta Afganistane, yra viso Vakarų pasaulio pralaimėjimas, ir visi privalome išdrįsti tai priimti“, – pridūrė jis.
Delfi primena, kad J. Borrellis antradienį pripažino, kad Bendrija turės vesti derybas su Talibanu, užgrobusiu valdžią Afganistane.
„Talibanas laimėjo karą, taigi, turėsime su jais kalbėtis“, – sakė diplomatijos vadovas, bet pabrėžė, kad tai nereiškia, jog Talibano valdymas bus oficialiai pripažintas artimiausiu laiku.
J. Borrellis pasisakė po ES užsienio reikalų ministrų pasitarimo, skubiai sušaukto, kai talibai nuvertė Vakarų šalių remtą Afganistano vyriausybę.
Talibano režimas prieš du dešimtmečius buvo nuverstas JAV vadovaujamos koalicijos karinės intervencijos, tačiau po savo stulbinamo sugrįžimo į valdžią praeitą savaitgalį kovotojai pažadėjo suteikti malonę savo oponentams afganistaniečiams, bendradarbiavusiems su Vakarų šalimis.
Tačiau ES, kurios daugelis šalių yra NATO sąjungininkės, kovojusios su šiuo judėjimu, yra susirūpinusi dėl savo piliečių Afganistane, taip pat dėl savo vietos darbuotojų afganistaniečių.
Bendrijos narės baiminasi, kad Talibanas, per savo ankstesnį valdymą įgijęs brutalios jėgos reputaciją dėl savo primesto griežto islamistinio režimo, gali vėl imtis varžyti moterų teises ir paskatins naują migracijos į Europą bangą.
Anot J. Borrellio, Briuselis „vystys dialogą, kai tik tai taps būtina, siekiant išvengti humanitarinės ir, potencialiai, migracijos katastrofos“.
„Šis dialogas taip pat turės būti sutelktas į priemones, turinčias neleisti atsinaujinti užsienio teroristų buvimui Afganistane“, pridūrė jis.
Talibanas yra tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ sąjungininkas. Vakarų valstybės baiminasi, kad nepaisant kovotojų pažadų Afganistanas vėl gali tapti prieglobsčiu ekstremistams, rengiantiems prieš jas atakas.
J. Borrellis sakė, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių Europai teks tartis su Kabulo naujaisiais šeimininkais.
„Tai nėra oficialaus pripažinimo klausimas – tai tarimosi su jais klausimas“, – pažymėjo diplomatijos vadovas.
„Jeigu aš noriu, kad 400 žmonių – afganistaniečių ir jų šeimų narių, kurie šiandien dirba mums Europos Sąjungos delegacijose – pasiektų oro uostą, galit suprasti, kad su Talibano vadovybe turime kalbėtis“, – aiškino jis.
„Priešingu atveju jiems bus gana sunku pasiekti oro uostą... Tokia logistikos operacija būtų gana sudėtinga“, – pripažino J. Borrellis.
„Taigi, turime su jais bendrauti. Ir tuo pačiu išlikti labai budrūs dėl jų tarptautinių įsipareigojimų“, – pridūrė jis.