Ekspertai sako, kad šie duomenys paremia JK sprendimą taikyti ilgesnį intervalą tarp dozių nei rekomenduojamos trys savaitės, skelbia BBC. Regis, aštuonios savaitės yra tinkamiausias intervalas kovojant su delta atmaina.
Vyriausybės finansuotas mokslinis darbas paskelbtas kaip preprintas ir dar nerecenzuotas.
Tyrimo metu mokslininkai lygino 503 Nacionalinės sveikatos tarnybos personalo, gavusio dvi dozes skirtingais intervalais (2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pradžioje), imuninį atsaką. Tuo metu šalyje kaip tik sparčiai plito alfa atmaina, pirmiausia aptikta Kente.
Tiriamųjų kraujyje esančių antikūnų kiekis buvo išmatuotas praėjus mėnesiui po antros vakcinos dozės.
Radiniai leidžia daryti išvadą, kad taikant tiek trumpesnius, tiek ilgesnius intervalus „Pfizer“ vakcina sukelia stiprų imuninės sistemos atsaką. Be to, taikant trijų savaičių trukmės intervalą, susiformuoja mažiau virusą neutralizuojančių antikūnų, neleidžiančių jam užkrėsti daugiau ląstelių, nei taikant 10-ies savaičių intervalą.
Taip pat teigiama, kad nors po pirmos dozės antikūnų kiekis sumažėja, kitų imuninių ląstelių – T ląstelių – kiekis išlieka didelis.
Mokslininkai nustatė, kad taikant ilgesnį intervalą, susiformuoja mažiau T ląstelių, tačiau susidaro daugiau T ląstelių pagalbininkių, kurios, anot tyrėjų, stiprina imuninę atmintį.
Oksfordo universiteto profesorė Susanna Duanchie, viena iš tyrimo PITCH vyriausiųjų tyrėjų, nurodė, kad dvi dozės yra geriau už vieną, bet antros dozės suleidimo data gali būti lankstesnė atsižvelgiant į aplinkybes.
Viena iš tyrimo autorių dr. Rebecca Payne, dirbanti Niukaslo universitete, sakė: „Mūsų tyrimas pateikia nuraminančių įrodymų, kad abu antros vakcinos dozės suleidimo intervalai užtikrina stiprų imuninės sistemos atsaką į SŪRS-CoV-2.“
Anglijos visuomenės sveikatos organizacijos turimi praktiniai duomenys rodo, kad „Pfizer“ vakcina net po vienos dozės veiksmingai sumažina sunkios COVID-19 formos, hospitalizacijos ir mirties tikimybę.
