Stanfordo universiteto Demokratijos, vystymosi ir teisinės valstybės centro direktorė, profesorė Kathryn Stoner neatmeta, kad tai buvo V. Putino kerštas.
„Taip, ar Putinas būtų tai padaręs? Na, jis galėjo tai padaryti – Rusijos saugumo pajėgos yra nuodijusios žmones namuose ir užsienyje, taip pat politinius oponentus ar asmenis, kuriuos V. Putinas yra pavadinęs išdavikais. Ir jis, žinoma, taip vadino J. Prigožiną. Kai kuriuos iš jų jis yra pavadinęs išdavikais“, – sako K. Stoner.
Ji bando atsakyti į klausimą, kodėl J. Prigožinas nužudytas praėjus dviem mėnesiams po nutraukto maišto.
„Žinote, kodėl tai užtruko taip ilgai? Tai jūsų pirminis klausimas. Taip, tai įdomu. Tam tikra prasme tai iš tikrųjų užtruko ilgai. Tačiau tam tikra prasme tai įvyko greitai. Manau, kad atsakymas į klausimą, kodėl tai neįvyko liepos mėnesį, yra toks: generolo Sorovikino atleidimas arba dingimas ir vakarykštis atleidimas. Manau, kad kariuomenėje tvyro tam tikras susiskaldymas dėl požiūrio, kaip vyksta karas. Tikėtina, kad Prigožinas, kaip ir Sorovikinas, Rusijos kariuomenėje turėjo šalininkų. Taigi buvo stengiamasi, kad tie žmonės būtų pažeminti pareigose arba pašalinti, ir tai pastarąjį mėnesį vyko su kai kuriais Rusijos kariuomenės nariais, judant nuo viršaus žemyn. Taigi, manau, kad tikriausiai dėl to...“ – svarsto profesorė.
„Jiems taip pat reikėjo įsitikinti, kur yra didžioji dalis „Wagner“ pajėgų. Po maišto „Wagner“ buvo paprašyta atiduoti savo ginkluotę. Tikėtina, kad dabar tai jau padaryta. Didžioji dalis „Wagner“ pajėgų atvyko į Baltarusiją. Taigi, manau, kad reikėjo šiek tiek laiko, kad visi šie dalykai būtų surikiuoti... Šis laikas veikiausiai buvo anksčiausias, kada tai galėjo įvykti, nesukeliant tolesnių problemų ar maištavimo Rusijos kariuomenėje. Be to, dar prieš tai iš jo (J. Prigožino) buvo atimti kai kurie stambūs jo verslai. Taigi, jei žvelgsime retrospektyviai, šis laikas yra beveik anksčiausias, kada tai buvo galima padaryti, kad visi šie dalykai būtų sutvarkyti“, – teigia K. Stoner.
Kad ir kas būtų prisidėjęs prie šios aviakatastrofos, J. Prigožino žūtis padėtų V. Putinui atsikratyti asmens, kuris metė rimčiausią iššūkį jo autoritetui nuo pat jo atėjimo į valdžią 1999 metais.
K. Stoner spėliojo, kokie veiksniai galėjo lemti šį incidentą, ir kokią V. Putino žinią tai siunčia kitiems jo kritikams.
„Tai visuomenė, kuri pastaruosius dvejus metus buvo radikaliai ir griežtai kontroliuojama. Taigi, stebėti vidines elito kovas ir J. Prigožino bandymą maištauti buvo nepaprasta. Tai, kad buvo imtasi tokių dramatiškų veiksmų, rodo, jog jie manė, kad jis kelia grėsmę. Taip, grėsmę. Ir jie daugiau nebenorėjo, kad ši grėsmė tvyrotų. Manau, kad tai elitui taip pat siunčia platesnę žinią: „Nebandykite kelti man iššūkių“. Manau, kad diktatoriai taip sako, kai jaučiasi nesaugūs.
Taigi, kaip jau minėjau, manau, kad tai liudija Rusijoje tvyrantį nestabilumą. Rusija nėra ta šalis, kurią būtinai norėtume matyti nestabilią ir susiskaldžiusią, nes ji turi branduolinių ginklų, ir mums rūpi, kieno rankose jie atsidurs. Taigi tas faktas, jog kariuomenė yra susiskaldžiusi, o tai gana aiškiai pamatėme birželio mėnesį, kelia pavojų šalies stabilumui. Kita vertus, jei tai reikštų Putino valdymo pabaigą ir staiga atėjusį liberalų demokratinį režimą – gerai, puiku. Tačiau aš nemanau, kad Rusijoje taip nutiks“, – sakė Stanfordo universiteto Demokratijos, vystymosi ir teisinės valstybės centro direktorė.
