59-oji Prezidento direktyva, kurią 1980 metų liepos 25-ąją dieną pasirašė pats J. Carteris, buvo vienas prieštaringiausiai vertintų viso šaltojo karo periodo dokumentų. Ši direktyva šalies prezidentui suteikė praktiškai neribotą galią planuojant ir kariaujant branduolinį karą, neatmetant galimybės pirmiems pulti priešą.
Dokumento rengėjai tvirtina, jog branduolinio ginklo panaudojimas apokalipse būtų nesibaigęs, jeigu branduolinės kovinės galvutės būtų panaudotos prieš įprastinę priešo, neturinčio branduolinio ginklo, ginkluotę.
Praeityje tokie leidiniai kaip „The New York Times“ ir „The Wall Street Journal“ ne kartą skelbė citatas iš tuomet dar įslaptinto dokumento. JAV Nacionalinio saugumo archyvas visą dokumento tekstą išslaptino tik praėjusios savaitės pabaigoje, skelbia britų „The Daily Mail“.
59-ojoje direktyvoje skelbiama, jog Vašingtonas rimtai rengėsi galimam branduoliniam konfliktui. Dokumente numatyta, jog, jeigu karo prevencijos politika žlugtų ir JAV būtų priverstos pradėti karą, šalies kariai privalo kovoti taip, kad potencialius priešas patirtų neatitaisomų nuostolių.
Vienu iš svarbiausių branduolinio karo strategijos elementų buvo potencialaus priešo branduolinių objektų radimas, jų apšaudymas ir padarytos žalos įvertinimas. Visi šie veiksmai turi būti atliekami laikantis tradicinių karo metodų. 59-osios direktyvos rengėjai numatė galimybę ir branduolinį karą užvilkinti, siekiant užkirsti kelią tolimesniam konflikto kurstymui.
Iki praeitos savaitės itin slapta laikyta direktyva buvo parengta Šaltojo karo kulminacijos metu ir siejama su Tarybų Sąjungos veiksmais Afganistane bei nestabilia padėtimi Artimuosiuose Rytuose.
Susiklosčius tokiai situacijai ir buvo nuspręsta supaprastinti sprendimo pradėti branduolinį karą priėmimo procedūrą, todėl jau tada buvo specialistų, maniusių, jog tokia direktyva situaciją pasaulyje pavers dar nestabilesne. Kaip teigiama George’o Washingtono universiteto tinklalapyje, stebino tai, jog slaptąjį dokumentą pamatyti galėjo net ne visi valdžios vyrai, kurie patys prisidėjo prie jo rengimo.
Priminsime, jog 1979 metais Tarybų Sąjungos Komunistų partijos centrinio komiteto generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas ir J. Carteris pasirašė Strateginės ginkluotės apribojimo sutartį, tačiau, sovietų kariams įsiveržus į Afganistaną, dokumento JAV Kongresas taip niekada ir neratifikavo. Tarybų Sąjungos ir JAV santykiai tapo itin įtempti, o 1980 metais Amerika protestuodama boikotavo Maskvoje vykusias vasaros olimpines žaidynes.