Naujame interviu Čikagos universiteto politikos mokslų profesorius sako, kad tiek Rusija, tiek Ukraina suinteresuotos kova iki mirties kaip geriausiu variantu, o dabartinė situacija leidžia spėti, kad karas užsitęs.

„Reikia nepamiršti, kad rusai įsitikinę, kad susidūrė su egzistencine grėsme. O kai atsiduri tokio egzistencinio pavojaus akivaizdoje, esi pasirengęs kautis iki mirties. O ir Vakarai labai rimtai įsitraukę į šį karą. Sunku įsivaizduoti, kad Vakarai nuspręstų trauktis, juolab, kad ten nėra Vakarų karių. Jeigu kam nors ir pasidarys per sunku ir kils minčių pasiduoti, tai tikrai ne Vakarams, jau greičiau ukrainiečiams. O ukrainiečiai irgi visa tai vertina kaip egzistencinę grėsmę jiems. Taigi, ir Ukraina labai suinteresuota kovoti iki galo“, – mano J. Mearsheimeris

Pasak jo, labai sunku pasakyti, kaip viskas galėtų išsispręsti. „Nebent rusai pradės skinti dideles pergales mūšio lauke, o Ukrainos kariuomenė palūš. Arba jeigu Ukraina pradės laimėti mūšius, o rusai panaudos branduolinį ginklą, nes tada abi pusės padarys viską, kad karas greitai baigtųsi. Bet nė vienas iš tų dviejų scenarijų šiuo metu neatrodo tikėtinas. Kol kas panašu, kad viskas užsitęs“, – kalba profesorius.

J. Mearsheimeris sako, kad prieš metus vasario 24 dieną prasidėjęs karas greičiausiai virs įšaldytu konfliktu arba „šaltąja taika“, nes reikšmingos taikos sutarties greičiausiai sudaryti nepavyks.

„Šioje lygtyje labai svarbus dėmuo yra tai, ar artimiausiu metu šiame kare pavyks ar nepavyks pasiekti prasmingos taikos. Esu tikras, kad didesnė yra įšaldyto konflikto, o ne reikšmingos taikos sutarties tikimybė. Galime atsidurti situacijoje, kai abi pusės liaujasi šaudžiusios viena į kitą, bet situacija nė velnio ne taiki. Man tai panašu į „šaltąją Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos taiką“. Jeigu tai tiesa, santykiai Europoje, stabilumas Europoje artimiausioje ateityje bus siaubingos būklės“, – įspėja ekspertas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją