Po kelių mėnesių būtent D. Trumpas nominuos, o Senatas turės patvirtinti naująją konservatorių Aukščiausiojo Teismo vadovybę, o tada jau visos trys valdžios šakos galutinai bus sutelktos respublikonų rankose.
Respublikonų partija retai kada turėdavo progą mėgautis valdžia visose trijose valdžios šakose. Faktiškai per pastaruosius septynis dešimtmečius jai teko kontroliuoti abejus Kongresų rūmus ir turėti savo prezidentą iš viso tik šešerius metus: dvejus metus Dwighto Eisenhowerio prezidentavimo laikotarpiu ir dar ketverius šalies prezidentu tapus George’ui W. Bushui, rašo „The New York Times“.
Dabar respublikonai turi išskirtinę galimybę pasiekti visų savo tikslų, bet šios partijos atstovams nėra įprasta turėti kontrolę savo rankose, o konservatyvioji ideologija, būdinga didžiajai partijos narių daliai, paremta valdžios kaip priešo vertinimu. Ką respublikonai darys su į jų rankas patekusia galia ir kaip pagaliau pasiekta valdžia pakeis partiją?
Nereikia itin lakios vaizduotės suvokti, kad D. Trumpas mėgins panaudoti jam kaip prezidentui tenkančią galią priešams nubausti, pasitraukti iš karinių ir diplomatinių aljansų, imtis prekybinių karų ir įsitraukti į didelio masto nelegalių imigrantų gaudynes, priminsiančias ne itin optimistiškai nuteikiančią XX a. šeštojo dešimtmečio situaciją.
Vis tik tokį skilimą kurstanti politika neišvengiamai suskaldys šalį, o kartu su ja ir Respublikonų partiją, kurią 2018 m. tokiomis aplinkybėmis kadencijos vidurio rinkimuose ištiktų triuškinančios netektys. Jei D. Trumpas nori būti populiarus, o tai yra akivaizdu, ir jei jis pageidauja būti perrinktas 2020 m., jam teks elgtis išmintingiau.
Tai nereiškia, kad iš jo galima tikėtis nuosaikaus valdymo, ypač kalbant apie pirmuosius mėnesius po inauguracijos. Respublikonus per pastarųjų aštuonerių metų periodą suvienijo priešinimasis buvusiam JAV prezidentui Barackui Obamai. Tikėtina, kad naujasis prezidentas D. Trumpas pirmąsias dienas skirs jo pirmtako nurodymams dėl klimato kaitos, ginklų kontrolės, finansų reguliavimo ir nelegalių imigrantų vaikų apsaugai nuo deportacijos naikinti. Žinoma, kažin ar D. Trumpas imsis persekioti nelegalių imigrantų vaikus, tačiau jis tikrai neketina jų apsaugoti. Irano branduolinis susitarimas ir prekybinės sutartys taip pat atsiduria tarp labiausiai tikėtinų pasikeitimų taikinių.
Nors respublikonai negali imtis kardinalių priemonių ir paprasčiausiai pašalinti B. Obamą iš istorijos, tačiau jie neabejotinai darys viską, ką tik gali, kad atsikratytų šio šleifo. Akivaizdu, kad tokie siekiai kažin ar sustiprins priimtinus santykius tarp dviejų JAV dominuojančių partijų.
Vis tik respublikonai prieš savo valią gali būti priversti pasinaudoti itin visiems rūpimu B. Obamos dėtu akcentu dėl nacionalinės vienybės ir netgi pasinaudoti kai kuriais jo vykdytos politikos akcentais. Partijos strategai kuo puikiausiai suvokia, kad Respublikonų partija pralaimėjo šešiuose iš septynių pastarųjų rinkimų. Nepaisant D. Trumpo sugebėjimų susirinkti „protestinius“ balsus ir kur kas labiau stebinančio mokėjimo kartu prigriebti ir dalį mažumos rinkėjų balsų, vis tik kažin ar šios partijos ilgalaikiu interesu būtų galima pavadinti siekį nurašyti mažumas, ypač ispanakalbius, kurių dalis šalies populiacijoje vis didėja.
Partija, kuri akivaizdžiai juda baltųjų nacionalizmo kryptimi, neteks ir aukštąjį išsilavinimą turinčių baltųjų rinkėjų paramos, o juk ši JAV gyventojų grupė vis dar sudaro kritinę Respublikonų koalicijos rėmėjų dalį. Respublikonų partijos reikalavimai galimai privers peržiūrėti probleminius klausimus dėl prekybos ir klimato kaitos, ypač tuo atveju, jei pakrantės valstijose, tradiciškai balsuojančiose už respublikonus, - Pietų Karolinoje, Džordžijoje ir Floridoje – vandens lygis ir toliau kils.
Maža to, respublikonai rizikuoja susidurti su papildomais sunkumais, kai mėgins likviduoti „Obamacare“ vadinamos sveikatos apsaugos sistemos reformą. Kongrese dėl šios reformos panaikinimo per 60 kartų balsavę respublikonai kur kas mažiau laiko skyrė apmąstymams, kuo gi ją pakeisti. Ar 20 mln. amerikiečių, turinčių sveikatos draudimą, jo neteks? Ar šio įstatymo respublikonų versijoje liks draudimo įmonėms taikomas draudimas nebeteikti paslaugų pacientams remiantis ankstesnėmis sąlygomis?
B. Obamos laikais respublikonai užėmė opozicinės partijos vietą, kritiškai vertindami valdančiųjų politiką ir pernelyg nesigilindami į galimus reformavimo variantus. Dabar, kai respublikonai gavo valdžios kontrolę, jiems teks prisiimti ir atsakomybę už klaidas. Gali būti, kad tokia realybė paskatins respublikonus elgtis rimčiau ir atsakingiau.
Per kelis pastaruosius dešimtmečius Respublikonų partija tapusi labiau konservatyvių ideologijų koalicija nei interesų koalicija. Bendras priešinimasis demokratams padėjo įveikti nesutarimus tarp įvairių politinių grupių. Dabar, kai bendras priešas bent jau laikinai pašalintas iš žaidimo, tikėtina, kad skirtingos politinės grupės ims kariauti tarpusavyje. Taigi poreikis palaikyti tvarką galimai paskatins D. Trumpą tapti Richardo Nixono tipo lyderiu, besilaikančiu darbotvarkės, kurioje pakankamai skiriama kiekvienai frakcijai tuo pačiu ją išlaikant nepalenkiama ir nešališka.
Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellis atsargiai žvelgia į tikimybę, kad pasikartos scenarijus, kai pastarąjį kartą respublikonai kontroliavo visas tris valdžios šakas. Mėginimas performuoti Artimuosius Rytus – vienas akivaizdžiausių pavyzdžių. Tiesa, ne ką tesiskyrė ir George‘o W. Busho mėginimas iš dalies privatizuoti socialinės apsaugos sritį. M. McConnellis kartu su kitais jau ne pirmus metus žada, kad tuo atveju, jei jų partija gautų visišką valdžios kontrolę, konservatyvioji utopija taptų realybe.
Didžioji D. Trumpo palaikytojų dalis, ypač dvejojančiose vidurio Vakarų valstijose, - tai baltieji darbininkai, nepajutę ekonomikos atsigavimo per pastaruosius kelerius metus ir besijaučiantys nukentėję nuo globalizacijos ir elito. D. Trumpo populizmas – visiška priešprieša Atstovų rūmų pirmininko Paulo D. Ryano deklaruojamai pozicijai dėl laisvos prekybos, imigracijos išlaidų karpymų socialinės apsaugos ir medicininių paslaugų srityse. Jei Respublikonų partija pageidauja išsaugoti darbininkų klasės rinkėjus, jai teks pasirūpinti, kad ekonomika būtų jiems naudinga.
Mažai tikėtina, kad Respublikonų partijai pavyks išsaugoti šių rinkėjų palaikymą, jei mokesčių mažinimas ir kitos ekonomikos reguliavimo priemonės bus naudingos tik labiausiai pasiturintiems partijos rėmėjams.
Labiausiai tikėtina, kad nuomonės išsiskirs dėl to, kiek ilgai ši partija išsaugos valdžios kontrolę. Manantieji, kad ši kontrolė truks vos dvejus ar ketverius metus, neabejotinai darys spaudimą ir sieks maksimaliai aktyviai įgyvendinamos konservatyviosios programos, net jei bus rizikuojama susilaukti stipraus pasipriešinimo. Kiti savo ruožtu telksis į ilgalaikį žaidimą. Jie mėgins suburti ilgalaikę respublikonų koaliciją ir darys viską, ką tik gali, siekdami padidinti produktyvumą, stimuliuodami visapusišką ekonominį klestėjimą ir imdamiesi įstatyminės bazės, bent iš dalies garantuosiančios abiejų partijų atstovų paramą.
Šių planų įgyvendinimo pradžia taptų ambicingas D. Trumpo keliamas tikslas skirti trilijoną JAV dolerių prastėjančiai infrastruktūrai gerinti. Žinoma, D. Trumpas nepajėgs sugrąžinti darbo vietų gamybos sektoriuje, nors jis tai žadėjo rinkėjams, tačiau ji gali už jį balsavusiems rinkėjams suteikti naujų darbo vietų tiesiant kelius ir statant tiltus.
Dar respublikonai gali paskatinti privatų sektorių investuoti į skurdžias bendruomenes ir suteikti bedarbiams amerikiečiams įgūdžių, reikalingų pažangios gamybos sektoriuje. Kita iniciatyva, kurios ketinama imtis, tai JAV darbininkų klasės gyvenimo gerinimas dedant pastangas tam, kad būtų teigiama linkme keičiama situacija dėl epidemija tampančios priklausomybės nuo narkotikų ir psichikos sveikatos apsaugos sistemos tobulinimo.
D. Trumpas galėtų sugrąžinti nacionalinės didybės tradiciją kreipdamasis į amerikiečius ir prašydamas jų prisidėti prie jo siekiant sukurti vaistus nuo Alzhaimerio ligos, galimai tapsiančios didžiausiu XXI a. pavojumi amerikiečių fizinei sveikatai ir fiskalinei būklei. Dar jis galėtų sutelkti jėgas tam, kad būtų nutiestas pirmasis pasaulyje be vairuotojų važiuojančių automobilių greitkelis arba sugrąžinta galimybė judėti paralyžiuotiems veteranams arba leistasi į piligriminę kelionę, skirtą atgaivinti ekonominės depresijos ir dvasinio prislėgtumo ištiktus Apalačų regionus.
D. Trumpas kartu su visa Respublikonų partija turėtų nepamiršti, kad Ronaldui Reaganui pavyko pasiekti didelių laimėjimų bendradarbiaujant ir leidžiantis į kompromisus su demokratais, pasitelkus suderintą kampaniją, skirtą įtikinti visuomenę dėl į pasiūlą orientuotos ekonomikos ir nedidelės vyriausybės privalumų. Taigi tampa aišku, kad D. Trumpo administracijos sėkmė galiausiai priklausys nuo jos gebėjimo įtikinti, o ne priversti.