Seniai suplanuotas susitikimas Latvijos sostinėje vyksta neramiu laikotarpiu NATO rytiniame sparne, sąjungininkams taip pat stengiantis suvaldyti migracijos krizę, dėl kurios Vakarų šalys kaltina Kremliaus remiamą autoritarinį Baltarusijos režimą.
Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, baiminasi, kad Maskva galbūt planuoja įsiveržti į Ukrainą ir įdėmiai stebi Rusijos pajėgų telkimą šalia šios šalies sienų.
„Bet kokie eskaluojantys Rusijos veiksmai keltų didelį susirūpinimą Jungtinėms Valstijoms, kaip ir Latvijai, o bet kokia atsinaujinusi agresija išprovokuotų rimtų padarinių“, – A. Blinkenas sakė per spaudos konferenciją su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi.
„Mes jau daug kartų matėme tokią Rusijos taktiką“, – nurodė jis.
Maskva, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymą ir remianti su Kijevo vyriausybe kovojančius separatistus, griežtai neigia planuojanti kokį nors antpuolį ir kaltina NATO kurstant įtampą.
NATO diplomatai sakė, kad blokui lieka neaiškūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimai, bet ministrai aptars atsarginius planus atvejui, jeigu Rusija iš tikrųjų įsiveržtų.
JAV vadovaujamas aljansas siekia pabrėžti, jog jeigu būtų sukelta grėsmė Ukrainai, Kremliui tai labai brangiai kainuotų, bet tuo pačiu blokas stengiasi neprovokuoti Maskvos tolesnės agresijos.
Pareigūnai tikisi, kad bus aptartos galimybės toliau teikti paramą Ukrainos kariuomenei ir galbūt sustiprinti NATO pajėgas palei bloko rytines sienas.
Tačiau jie nurodo, kad narystės NATO siekiančiai Ukrainai – kurios ministras į susitikimą atvyks trečiadienį, antrą derybų dieną, – netaikoma Aljanso kolektyvinės gynybos sąlyga.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Rusiją „pademonstruoti skaidrumą ir sumažinti įtampą“.
„Kariuomenės stiprinimas yra neprovokuotas ir nepaaiškinamas. Jis kelia įtampą ir neteisingo vertinimo riziką“, – sekmadienį Latvijoje sakė NATO vadovas J. Stoltenbergas.
„Hibridinė ataka“
NATO narės Lietuva, Latvija ir Lenkija taip pat susiduria su kita iš Rytų kylančia grėsme, kuriai per susitikimą Rygoje irgi turėtų būti skirta daug dėmesio.
Jos kaltina Maskvos sąjungininkę Baltarusiją prie jų sienų siunčiant tūkstančius migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų, ir tokiu būdu kurstant „hibridinę ataką“, laikomą atsaku į Minskui paskelbtas Europos Sąjungos sankcijas.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šiuos kaltinimus atmeta.
NATO reiškia solidarumą su savo rytinėmis narėmis, bet Aljanso vaidmuo iki šiol tebuvo antraplanis, nors per migrantų krizę įtampa kai kuriais momentais atrodydavo priartėjusi prie faktinės agresijos ribos.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda praėjusią savaitę per susitikimą su J. Stoltenbergu siūlė padidinti NATO rytiniame sparne dislokuojamas pajėgas.
Tačiau ketinimai inicijuoti skubias sąjungininkų konsultacijas pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, regis, kol kas buvo atidėti.
Per bendrą kelionę po Baltijos šalis J. Stoltenbergas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pažadėjo stiprinti bendradarbiavimą, siekiant atremti tokio pobūdžio iššūkius.
Daliai migrantų pradėjus keliauti atgal į Iraką, įtampa Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje šiek atlėgo, bet Varšuva ir Vilnius tvirtina, kad krizė toli gražu nesibaigė.
„Neabejotina, kad Lukašenkos režimas ir jį palaikančios jėgos toliau bandys Vakarų pasaulio vienybę ir gebėjimą reaguoti“, – praėjusią savaitę perspėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.