Per vadinamąją Jeruzalės dieną minimas Rytų Jeruzalės, kuri anksčiau priklausė Jordanijai ir kurioje gyvena daugiausiai arabai, užėmimas per 1967 metų Šešių dienų karą ir vėlesnė aneksija. To žingsnio tarptautinė bendruomenė niekada nėra pripažinusi.
Šešių dienų karas vyko birželį, bet Izraelis jo metines mini pagal žydų mėnulio kalendorių.
Policija nurodė, kad du pareigūnai buvo sužeisti nuo palestiniečių svaidytų akmenų, o bent keturi palestiniečiai buvo suimti netoli sienomis apjuosto senamiesčio Damasko vartų.
Demonstrantus išvaikė guminėmis lazdomis ginkluoti pareigūnai, tarp jų – raitosios policijos nariai.
Policijos pranešime sakoma, kad per vieną incidentą „kelios dešimtys musulmonų susirėmė su grupe žydų“.
Policijos duomenimis, daugiau negu 30 tūkst. izraeliečių dalyvavo eitynėse Jeruzalės senamiestyje – daugiausiai musulmonų kvartale prie Vakarų sienos, senovės romėnų sugriautos Jeruzalės šventyklos paskutinių liekanų.
Palestiniečiai, kurie sudaro daugiau negu 30 proc. Jeruzalės gyventojų, nori, kad miesto rytinė dalis taptų jų valstybės, kurią siekiama įkurti Vakarų Krante ir Gazos Ruože, sostine.
Tačiau Izraelio lyderiai ne kartą tvirtino, kad miestas niekada nebebus padalytas, vadindami Jeruzalę „amžina ir nedaloma“ žydų valstybės sostine.
„Jeruzalė visuomet buvo vien žydų, o ne jokios kitos tautos sostinė“, – premjeras Benjaminas Netanyahu sakė per oficialią Jeruzalės dienos ceremoniją.
„Padalyta Jeruzalė yra prisiminimas iš praeities: ateitis priklauso vientisai Jeruzalei, kuri niekada nebebus vėl padalyta“, – pridūrė jis.